Ar galiu būti krikščionė, jei išpažįstų tas pačias vertybes kaip krikščionybė, siekiu dvasingumo ir doro gyvenimi, bet nesilaikau griežtai visų įstatymų: neatgailauju už nuodėmes, bet siekiu jų nekartoti; ne visada einu į bažnyčią ir t.t. Ar yra riba, kuri nustato ar esi-gali būti krikščionis?