Question

Eidamas išpažinties negalvojau, kad padariau ta nuodėme, bet per išpažintį norėjosi pasakyti, bet nepasakiau. Buvau įsitikinęs, kad tos nuodemės nepadariu, tai ir nesakiau. Tai yra nepasakiu, kad galbūt su sunkia nuodėme priėmiau komunija. Nesu tikras ar tai iš tikro padariau. Galbūt trūksto nuodemės suvokimo, bet po išpažinties kankina jausmas, kad reikėjo pasakyti, jog galbūt su sunkia nuodėme priėmiau komunija nors aš mastau kad nebuvo su sunkia nuodėme priimtos komunijos. Kaip paaiškintumėte šia situacija?

Answer 1

Reikėtų pabandyti susivokti, ar ta nuodėmė prieš išpažintį tikrai buvo. Jei taip, tada per kitą išpažintį reikia pasakyti, kad buvote užmiršęs arba nebuvote tikras, kad nuodėmę padarėte. Jeigu liktų rimta abejonė, ar tikrai nuodėmė buvo padaryta, tai per išpažintį sakyti nereikia, gyvenkite ramybėje.