Dėl tikėjimo sapnais sutinku, jog taip klausiant sulauksite neigiamo atsakymo. Taip pat nekrikščioniška naudotis visokiomis sapnus aiškinančiomis knygomis.
Nesu didelis Jungo gerbėjas (nes esu skeptiškas dėl jo terminijos ir sąlyčio su ezoterika), bet jis parodė, jog sapnai labai didelis informacijos šaltinis ir nekreipti į juos dėmesio būtų neapdairu.
Sena tradicija, prieš miegant prašyti apsaugos ir ramaus miego, nes miegant mūsų sąmonė ilsisi, o sapnai reikšmingi. Dažnai galime atsekti, kad esame pervargę ar pilni visokios įtampos, baimių. Būdami sąmoningi stengiamės būti tvirti, bet miegant viskas "išlenda". Labai ryškius sapnus verta prabudus užsirašyti ir pabandyti įvardinti kas sapnuota.
Sapnai ypač padeda, jei turime "atminties spragų", pvz. neprisimename kas su mumis vyko vaikystėje. Jie gali mus informuoti apie patirtą smurtą ar žmones, kuriems turėtume atleisti.
O Šv. Raštas pilnas sapnuotoju,ką pats parodėte.
Aš pats labai vertinu savo sapnus, ypač vieną iš ankstyvos vaikystės. Nebūtina viską suprasti logiškai ar kalbos aparatu, vaizduotė ir intuicija, taip pat nepakartojamas turtas. Sapnai būtent ir yra ta sritis, kur toms savo galioms ir leidžiame veikti.
Atsakant į jūsų klausimą. Žmogus yra vientisas, kada jis miega ar yra atsikėlęs. Todėl negalima apriboti Dievo veikimo, tik sąmoninga žmogaus būsena. Čia sakau savo nuomonę, nes ieškant Bažnyčios Tėvų nuomonės reikėtų atskirų studijų.
Ačiū už klausimą
Gražių sapnų
