Kad suprastum, duosiu tokį palyginimą:
bandykit įsivaizduoti, kad kaip sužadėtiniai laukiate tos dienos, kai po vestuvių gyvensite kartu nuostabiame name, nuostabioje vietoje ir t.t. Bet tos nuostabios vietos ir to namo dar konkrečiai neturite, tik svajojate. Galiausiai vaikščiodami po apylinkes randate savo svajonių namą, užeinate pas to namo Šeimininką ir paprašote ar Jis nesutiktų jums jo parduoti. Jis mielai sutinka. Jūs suderit labai gerą kainą ir geromis sąlygomis ir netgi žinote tą dieną, kada jūs ten įžengsit ir apsigyvensit. Tik štai, vieną gražią dieną, nekantraudami einate šalia savo būsimos laimės ir neiškentę, prieš laiką sugalvojat įeiti į tą namą ir ten truputį kelias nakteles pagyventi. Raktų neturite, išlaužiate gražiai duris ir apsigyvenate sakydami "juk mes ar taip, ar taip suderėjom, tas namas beveik jau mūsų, koks skirtumas, kad truputi anksčiau pradėsim džiaugtis!" Jums ten besidžiaugiant staiga grįžta namo Savininkas, randa išlaužtas namo duris ir jus beburkuojančius. Kaip manot, kaip pasielgs to namo Šeimininkas?
Dievas be galo džiaugiasi jūsų sužadėtuvėm, Jis pasiruošęs padovanot jūsų svajonę, bet kiek nedaug jaunų sužadėtinių išlaukia tos Dienos!
Pavogta Dovana, praranda savo prasmę ir jėga!
BŪKITE IŠMINTINGI!
Su pagarba, br.PauliusOFM