Paprastai "pašaukimo" terminu suprantama protu ir jausmais palaikomas gyvenimo krypties pasirinkimas, o pasirinkus kyla įvairiausių įsipareigojimų, kurių vykdymas apibrėžiamas kaip "pašaukimo pareiga". Kiekvienos pareigos apleidimas yra nuodėmė.
Pašaukimo galima melsti, kad Dievas jį duotų, arba kad atpažintum, tačiau visada tai pasilieka laisvu paties žmogaus pasirinkimu. Dorų ir šventų gyvenimo kelių daugybė, laisvai pasirinkus atsiranda pareiga jų laikytis.
Jeigu atsitiktų toks nepaprastai retas atvejis, kad pats Dievas apsireikštų ir lieptų stoti į vienuolyną, tai atsisakymas būtų nuodėmė. Jei to nebuvo, tai be jokios nuodėmės galima laisvai pasirinkti bet kurį dorą gyvenimo kelią.