Question

man 46 metai,vaikystėje esu priėmęs pirmąją komuniją,vėliau eidavau išpažinties nes liepdavo mama,bet mano požiūris į tai buvo formalus.Yra didelė tikimybė,kad tuo metu išpažindavau ne visas nuodėmes.Kokia buvo priežastis ,dabar man sunku įvertinti:gal baimė,gal nesupratimas,gal sąmoningas nuodėmių neįvardijimas.Prieš keletą metų mano požiūris į tikėjimą paskeitė ir daug nuodėmių,kurias aš galėjau nuslėpti ankstesniame savo gyvenimo laikotarpyje,išpažinau.Man kyla klausimas:ar taip galima buvo elgtis,ar tos išpažintys geros,ar nuodėmės atleistos?O gal būt ruoštis viso gyvenimo išpažinčiai?

Answer 1

Kadangi aiškiai neprisimenate, kad būtų buvę sąmoningai nuslėptos sunkios nuodėmės, tai pagal to laiko Jūsų dvasinę brandą išpažintys geros, nors, žinoma, netobulos. Netobulos jos ir dabar: jei toliau darysite dvasinę pažangą, ateityje pamatysite šiandienos klaidas. Tačiau kadangi yra gera valia ir nuoširdumas, išpažintys yra geros ir nieko, kas buvo praeityje, taisyti nereikia.