Garbe Jezui Kristui,
Gyvenu civilineje santuokoje 14 -ti metai, nesusituokeme baznycioje, nes nebuvau kriskstyta. Pasikrikstijau veliau, tikiu Dievu, meldziuosi, vaikai auginami pagal kataliku tikejima. Mes taip ir nesusituokeme baznycioje, man noras yra, bet yra dalykas, kuris ir stabdo zengti ta zingsni- alkoholis. Vyras megsta uzgerti, negrizti, lieka pas tokius pat draugus, kurie prarade seimas del alkoholio ir kt dalyku. Tie uzgerimai labai isbalansuoja visa seima, nes gali buti kiekviena savaitgali, ar kas antra. Visos sventes sutinkamos prisigeriant, jo seimoje tai irgi norma, tevas alkohlikas... Jauciuosi vienisa, nes ka kalbeti su prisigerusiu? Gyvenu kaip pakibusi, tik verkti norisi. Gaila saves, vaiku, jo, jis problemos nemato. O alkoholikai ivelia visa seima i savotiska zaidima. Atsibodo zaisti jo zaidima, iskeliau ultimatuma, kad issikraustytu. Pries santuoka buvo zenklu, bet as ju ar nenorejau matyti, ar nemaniau,kad tai alkoholizmas. Ka patartumete?