Priklausomybė nuo pornografijos

Paklausė anonimas Rugsėjo 29, 2011 Tema: Lytiškumas
Eilę metų kankinuosi su geidulingomis, netyromis mintimis, būtent apie seksualines fantazijas. Tai kankinanti priklausomybė nuo pornografijos ir masturbacijos. Atrodo išbandytos įvairiausios priemonės: atviros ir sąžiningos išpažintys, rekolekcijos, anoniminiai seksoholikų judėjimai ir t.t  Maldos, maldavimai, ašaros, neapykanta sau ir gyvenimui, viltis ir neviltis, tikėjimas ir netikėjimas......viskas patyrta, o rezultatų JOKIŲ. Mielieji, tad ką daryti, kaip išsigelbėti. Supraskite mane ir žinokite, kad viename  Lietuvos mieste kankinasi iš išorės atrodantis sveikas, normalus, išsilavines, atsakingas pareigas užimantis 49 metų vyras, o vidumi pūvantis ir kenčiantis. Kur kreiptis, kaip gydytis, jei net pas egzorcistą buvęs ir vidines gydymo mišias aktyviai lankantis. Kartais jau susitaikantis su savo negalia, nors labai, labai liūdna tai pripažinti. Maldauju  pagalbos.

Atsakymų: 1

Atsakė bralgis Rugsėjo 30, 2011

Labai geras, ir labai reikalingas klausimas. Tikrai ačiū!

Manau, kad nemenka dalimi už šią bėdą turime būti "dėkingi" šiandienei mūsų aplinkiai, kurioje esame tiesiog atakuojami seksualizuoto pasaulio, moters įvaizdžio. To "atmesti" neįmanoma, o gydytis šitos atakos tikrai nepadeda :)

Neturiu "teisingo" atsakymo, kuris visada "suveiktų".

Skaistumas, kiek aš jį patiriu, kaip aš jį suprantu, yra greičiau kelionė ar siekiamybė, negu punktas kurį gali pasižymėti: "Įvykdyta".

Tačiau keletą žingsnių tikrai galima įvardyti.

a) "Suvesti galus" - kiek ryžčiausi paaukoti dėl skaistumo? Pvz. ar ryžčiausi atsisakyti dalies internetinio pasaulio ir padaryti jį sau neprieinamą? Yra visai neprastas internetinis filtras (parsisiųsti galima iš čia) Bet užknisa tai, kad jis neprileidžia ir prie youtubes ir prie vimeo. Taipogi "užsidaro" ir torrentų puslapiai... Taigi - čia jau sprendimo klausimas - ar ryžtatės? Geriausia susiinstaliuoti filtrą ir leisti kokiam nors patikimam žmogui sukurti prieigos slaptažodį, kad nebūtų pagundos jį pakeisti.

b) Pradėti Viešpaties klausti (prašyti, kad parodytų) kokią baimę slapstau šia priklausomybe. Kaip ir kiekviena priklausomybė, taip ir prisirišimas prie neskaistumo yra kažkokios baimės dangstymas. Ir todėl reikia ieškoti ne kaip nuskabyti vaisius (neskaistumą), bet kaip išrauti šaknį (tos baimės priežastį). Vienišumas, nepasitikėjimas kitais, nemeilė sau, kiti vidiniai sužeidimai - tai tik keletas pavyzdžių iš to "kamuolio" kuris mumyse dažnai tūno.

c) Dvasinė higiena - nustoti maitinti savo smegenis vaizdais. Nes mes taip užmaitinam savo vaizduotę ,juri vėliau, pagundų metu, tampa velnio bendradarbe ir paslaugiai pateikia vaizdinius, kurie veda jau į kūnišką neskaistumą. Čia reikia tiesiog auginti įpročius - gatvėje nuleisti akis ar nukreipti žvilgsnį nuo "pavojingų" vaizdų (ne dėl atsiribojimo, o grynai dėl pagarbos tai moteriai - kad ji vėliau netaptų neskaistumo įrankiu, kad ja nebūtų pasinaudota nuodėmei), prasukti "pavojingas" scenas filmuose ir t.t. Tikrai liudiju, kad įmanoma nuraminti ir išskaistinti savo vaizduotę, mintis - neduodant joms "medžiagos". O tada paskui jas apsiramina ir kūnas.

d) Neskaistumas ilgainiui tampa tam tikru įpročiu. Kuriuo "tvarkomasi" su vienišumu, nuoboduliu, stresais ir t.t. Tai reiškia, jog siekiant skaistumo teks atsisakyti kažko, kas yra "malonu", kas tam tikra prasme paguodžia ar padeda išvengti sunkumų. Tad reikia auginti savyje pasiryžimą - susigrumti su stresu, nugalėti sunkumą, perbristi per nuobodulio pelkę - užuot pabėgus nuo šitų dalykų į neskaistumą. Tai - tarsi "kito kelio" ieškojimas.

e) Ką Jūs mėgstate? Užimtumas (svarbiausia - brandus užimtumas) taipogi yra vienas iš raktų į skaistumą. Ne alinanti fizinė veikla, bet tai kas Jus pripildo. Pradedant žvejyba ir baigiant patarnavimu vargšų valgykloje. Svarbiausia tai, kad šitoje veikloje kuri Jums patinka, Jūs darotės tamn tikra prasme "silpnas" - per tą įdomumą ir per tą grožį Jūs stojatės Kristaus akivaizdoje. Susitinkate Jį ne teoriškai, bet labai praktiškai. Visa tai kas buvo išvardyta anksčiau tėra nusigręžimas nuo nuodėmės, bet šis paskutinis punktas, apie santykio su Kristumi per veiklą ar tarnystę ieškojimą - jau yra atsigręžimas į Tą, kuris gali padovanoti skaistumą :) Kova už skaistumą tam tikra prasme visada yra nusigręžimas nuo to kas patrauklu (geismas visada padaro taip, kad tik jis pats tą akimirką būtų žmogui patrauklus, o visa kita taptų nebeįdomu), ir eiti daryti kažko kito, kas irgi yra įdomu, nors tuo metu taip ir neatrodo :)

f) Nepamirškite juoktis :))) Tiesiog... tai labai nepatinka velniui. Jei sugebate po neskaistumo nuopuolio nusikvatoti iš to kaip velnias vėl vikriai Jus pargriovė, ir tada džiugia širdimi bei kupinas pasitikėjimo nuskubėti prie klausyklos - velniui iš šios Jūsų nuodėmės bus daugiau skausmo, nei linksmybės :))) Aišku, velnias bando Jus gąsdinti, nuolat primindamas gėdą, kad nesugebate atsispirti pagundoms. Bet visa tai - tik muilo burbulas. Taip jis tiesiogbando aptemdyti Jūsų žvilgsnį, kad žiūrėtumėte ne į Kristų (kuris gali ir nori išgelbėti Jus iš visų nuodėmių), bet į save :) Taigi, nusišypsoti iš savo silpnumo ir priminti sau nepailstantį Jėzaus gailestingumą - visada gerai!

g) Na ir septintas - kovokite su pagundomis! Pagunda - tai dar ne nuodėmė. Nuo Jūsų atsiliepimo į pagundą priklauso, ar tai taps nuodėme (jei atsakysite pagundai: "Taip"), ar dorybe (jei atsakysite: "Ne"). Taigi, turėkite omeny, kad velnias irgi labai daug kuo rizikuoja - gundomas žmogus niekad nelieka toks pat - jis arba puola, arba auga! Taigi, velnią šitoje vietoje galima irgi labai skaudžiai apiplėšti. Pvz. jaučiant pagundą - sureaguoti ir pasiremti savo Krikšto galia. Jaučiate pagundą? - melskitės kokia nors paprasta maldele. Pavyzdžiui, kad ir tokia: "Savo šventojo Krikšto ir Kristaus Kraujo galia, įsakau tau, pikta ir nešvari dvasia, išeik iš manęs! Surišu tave ir siunčiu po Jėzaus Kryžiumi visai amžinybei".

-x-x-x-

Žinoma, kovoje už skaistumą labai svarbus asmens vientisumas. Nes dažnai nutinka taip, jog lūpomis meldžiamės ir tariame Viešpačiui (ar velniui) stiprius žodžius, o viduje leidžiame švaistytis geismui ir kažkuria širdies dalimi tam geismui pataikaujame. Tokiu atveju Viešpatį skaudiname, o velnias kvatoja, nes jam patinka melagystės.

Taigi, reikėtų nuolat siekti vientisumo - kalbėti Viešpačiui tai kas esu, tai kaip jaučiuosi, nebandant būti prieš Jį "geresniu". Jei jaučiuosi vienišas - sakyti: "Viešpatie, atsargiai, aš vienišas, Tu žinai, kur tai gali mane nuvesti, saugok mane!" Jei jaučiu geismą, sakyti: "Viešpatie, aš apimtas geismo, gelbėk mane!"

Nenukabykit snapo! Jei Viešpats leidžia dėl to sielotis, tai reiškia, kad Jis turi planą :) Ir tik jautrina Jūsų širdį, kad tinkamiau su Juo bendradarbiautumėt! Dažna išpažintis (jei reikia - kas savaitę) ir Komunija (kiekviena proga, kai esate šv. Mišiose) - patys pirmieji ir pamatiniai dalykai. Būtent jie formuoja tą santykio su Jėzumi pamatą, ant kurio vėliau statoma ir atremiama visa kita.

Viešpats telaimina, Jėzus Kristus savo šventojo Kraujo apsauga telydi!

Užduoti Klausimą

Temos


...