Sveiki, po atsivertimo maldoje prasiau Dievo atleidimo, nes nueiti ispazinties neturejau galimybes. Po kiek laiko tokiu maldu kai kas nutiko. Gulejau lovoje ir is nugaros puses fiziskai pajauciau, kad mane kazkas apkabina. As iskart pagalvojau, jog Dievas man taip parode jog atleido, nes 1.Tuo metu meldziausi, ar buvau ka tik po maldos. 2.Tikejau, jog Dievas atjaucia mane, jog negaliu nueiti ispazinties, tai jis nors tokiu zenklu duoda suprasti jog atleidzia. Tu jutimu pradejau prasyti sakydama ,,apkabink mane'' . Nuo to laiko ir pradejau jausti tarsi gyvi apkabinusi mano kairi peti. Maldoje daugiau koncentruodavaus i siuos jutimus o ne i maldos zodzius. Kai ziuredavau i sventus paveikslus juose esantis asmenis ziuredavo i mane piktai.Pries ispazinti tiesiog kone pasamones lygmenyje( be jokiu abejoniu) isikaliau sau i galva, jog jeigu sie jutimai po ispazinties dings- man bus atleista, jei ne- man bus neatleista. Nuejus ispazinties tie jutimai nedingo ir as jau ta pacia diena, vaiksciojau apsiverkusi. Po kurio laiko pradejau maistauti pries Dieva( juk koks skirtumas vis tiek as pasmerkta- tuo metu taip maniau) as maistaudavau, verkdavau, atsiprasinedavau ir vel piktzodiaudavau. Neturejau jegu kitaip elgtis. I baznycia patekti galimybes neturejau. Tai tesesi apie 3 metus.Pradejau prasyti atsivertimo malones ir viena vasaros diena susimasciau apie tai jog neteisinga jog as visa rysi pastaciau ant siu jutimu. Tada nuejau ispazinties. Po beveik metu sios ispazinties iskyla tu 3 metu kosmaras ir as vel ipuolu i nevilti. Sirdyje jauciu nuoskauda tevams, Dievui. Kaip seniau dar tik atsivertimo pradzioj pasitikejau Dievu, kaip tevu. Tai dabar isvis juom nepasitikiu, nejauciu jo meiles. Galvoju kodel jis leido sitaip ikrist i nuodemes.(sirdyje ateina atsakymas- nes nemyli) O protas sako, kad pati kalta, kad taip isikaliai i galva.Ka man daryti? Kaip vel atgaut Dievo meile? Kaip vel Juo pasitiket?
