Vienoje iš Evangelijų taip yra kalbama, jog jei piktžodžiauji prieš Dievą Tėvą ar Sūnų, tai atleista bus, bet jei piktžodžiauji prieš Šventąją Dvasią, atleista nebus nei esamame nei būsimame gyvenime. Ar tai reiškia, jog piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai gali būti kaip tiesioginis demonų apsėdimas pasireiškiantis psichikos ligomis iki pat mirties. Juk piktžodžiauti Šv. Dvasiai, tai vos ne tas pats kas šauktis demono, ar ne? Tiesiog kaip pasireiškia ši nuodėmė, ir kodėl ji neatleidžiama? Galbūt čia ir išpažintis nepadės?