Mūsų tėvukas po karo ,kaip kareivis pasiliko Lietuvoje, neturėdamas kur apsigyvent vedė merginą iš gana pasiturinčios kaimo šeimos ,tačiau nuotakos protas tesiekė kūdikio lygį.Santuoka buvo sudaryta bažnyčioje, tuomet nieks nežiūrėjo ,kad tuokiamąsi dėl gyvenamos vietos,dėl registracijos,pan- visgi pokaris.Gimėm mes, 4 vaikai, bet ,kaip suprantama, dėl motinos ligos santuoka iš pat pradžių buvo niekinė, nes mama nesuprato jokių šeimos gyvenimo pareigų ,apart vaikų gimdymo.Tėvai nugyveno 15 metų- iki mamos mirties.Mes net nežinom užtat- ar teisėti vaikai esame tokioje santuokoje?Kad esame pagimdyti motinos- mums taip sakė ji pati,kiek iš jos kalbos buvo galima suprasti,tėvas ir dėdės bei seneliai to niekad neminėjo.Taigi - klausimas - ar mes galime būt laikomi teisėtais pagal bažnyčią?Dėkui.