Question

Garbė Jėzui Kristui,
Norėčiau paklausti, ar gera išpažintis skaitosi, jei prisiminei , bet dėl nepatogumo ,(gėdos), nepasakei lengvos nuodėmės? Esu l skrupulinga, turiu bėdų su nerimu. Todėl išpažintį atlieku labai retai, bijodama, jog ir vėl bus ne taip kaip reikia. Po to save graužiu. Kiek suprantu per išpažintį privaloma pasakyti tik sunkias nuodėmes. Bet kyla klausimas, o kuri ta sunki,(žinau, kad apibrėžta, jog turi būti svarbiame reikale, pilnai pritariant ir suvokiant). Kaip tą svarbų atskirti nuo ne tokio svarbaus? Na, tuomet tenka sakyti viską, tačiau bėda dar ta, jog, tikriausiai, dėl kamuojamo nerimo ir baimės neteisingai atlikti, į galvą ima lysti tokie dalykai, kuriuos turėtum sakyti, kad visai nukabini nosį, kaip tokį dalyką sakyti. Jei neišsakai, graužiesi, kad vadinasi atlikai šventvagiškai, ima panika. Ar jeigu būtum atlikus iš tiesu negerai išpažintį ar tuomet esi atmetamas Dievo? ar Dievas tuomet palieka iki kol neatitaisai?  Ir kaip padidinti pasitikėjimą Dievu, jaučiuosi tikrai ne kaip ir nežinau kaip elgtis. Žiūriu, į žmones, priimančius Komuniją ir galvoju, Dieve, kaip jiems gerai.   Iš anksto dėkoju už atsakymą
                                                                                              Su Dievu

Answer 1

Savo išpažintį laikykite gera ir ramiai eikite Komunijos, o apie savo sunkumus bandykite pasikalbėti su kunigu: per išpažintį arba šiaip.