Garbe Jezui Kristui.
Nors ir esu pakrikstytas taciau su mokyklos baigimu nustojau lankytis baznycioje, ir gal jau per 20 metu jei ten ir tekdavo nueiti tai nebent vestuviu, krikstynu ar laidotuviu metu ir tai tas nuejimas budavo tik toks, kad "buvo butina atbuti". Taciau paciam kartais gana keista, kad beveik niekada nebuvau apleides maldos, nors net negaliu pasakyti ar tebeturejau as ta tikejima.
Kai nesenai po beveik dvieju metu ryzimosi nuejau i baznycia, kazkodel pasijauciau ten kvailai, nors metes zvilgsni i kuniga ir kitus ten pasimelsti atejusius zmones pajutau juose kazkoki ramuma, uztikrintuma ar laisvuma (nezinau kaip tai tiksliau apibudinti), turiu pripazinti man paciam to "kazko" truksta.
Zinau kad esu nusidejelis, nors galbut ir neturiu kokiu isskirtiniu nuodemiu, taciau nuo dalies is ju man paciam sau geda pripazinti, ka jau bekalbeti apie tai, kad kitam zmogui galeciau jas ispazinti.. na cia puikybe tikriausiai. Kita vertus ir tas mano pats tikejimas Dievu svyruoja buna momentu kai nera jokiu abejoniu, kad Jis yra, ir jau vos tik pradedu rimciau skaityti Biblija ar dometis tikejimu, po kiek laiko vel viskas apsivercia atvirksciai, ir butent tuo metu dazniausiai, kai nusprendziu vykti i baznycia, ateina mintys i galva, kad cia didziausia nesamone ir kvailiojimas, ir kad visa tai tera tik pasakos...
Noreciau paklausti kokius atsivertimo zingsnius praktikuojant kataliku tikejima reiketu atlikti tokiam atitrukusiam kaip as, nuo ko vertetu pradeti, gal yra kokios medziagos ta tema?
Dovanokit, jei daug nesamoniu prirasiau..
