Question

Garbė Jėzui Kristui,
turiu problemų atliekant išpažintį. Esu labai jautri, turiu šiokį tokį nerimo sutrikimą. Dažniausiai jaučiuosi atlikusi išpažintį blogai, štai ir pastarąją. Tarp tų nuodėmių , kurias galiu aiškiai identifikuoti, kad taip tai iš ties buvo ir taip tai nuodėmė, aplimta tokios mintys, kad jau netelpa į galvą kaip jas ir išsakyti. O kai kurias iš jų pasakius, atrodo, kad išpūtei, o tada vėl, vadinasi , stengdamasi kuo geriau išsakyti perdėjai ir melavai. Arba atliekant išpažintį prisimeni tokį daliką, kur atrodo absurdiška būtų sakyti, o po to nepasakiusi graužiesi, kad išpažintis ir komunija, šventvagiškai atlikta ir priimta. Ar jei iš tiesų būtų atlikta išpažintis švantvagiškai ir priimta komunija. Ar Dievas nuo žmogaus nusigręžia, ar nustoja veikti jo gyvenime ir palieka kol neatitaisai?
                                                                                                   Dėkoju

Answer 1

Patarimas. Pasirašykite savo nuodėmes ant lapelio. Pasirašote taip, kad nekiltų jokių abejonių pačiai, jog kažką pamiršote. Nereikia nei nieko padailinti, nei išpūsti... linkiu sėkmės