Question

Dabar jaučiuos išgyvenanti tikėjimo pavasarį, džiaugiuos, kad Dievas ištraukė mane iš gilaus liūdesio ir nepakeliamų abejonių. Tačiau, vis dar jaučiuos netvirtai vienu klausimu. Su vaikinu išsiskyriau prieš pusmetį. Su juo patyriau didelės nevaldomos aistros, prisipažinsiu, kad nusidėjau skaistumui,bet, ačiū Dievui, lytinių santykių neturėjau. Žvelgiant racionaliai, jis man absoliučiai netiko. Buvo netikintis, linkęs į konfliktus, ignoruojantis mano emocijas ir pastangas. Bet aš taip emociškai prie jo prisirišau, kad jau įsivaizdavau mūsų vestuves, negalėjau pagalvoti, kad galiu gyventi be jo. Tačiau nepaprastai pavargau... Pakriko emocinė sveikata, sumenkėjo savivertė, sukausi tokiame rate: konfliktas-sprendimas-konfliktas-sprendimas. Už mūsų santykius buvau atsakinga tik aš viena. Galų gale, supratau, kad priėjau liepto galą (mes priėjome liepto galą). Išsiskyriau. Skausmas buvo didžiulis, dėka jo grįžau pas Dievą ir supratau kančios vertę. Nepaisant to, liko kažkoks vidinis kaltinimas, kartojimas, kad, jei būčiau stipri asmenybė, būčiau viską iškentusi ir neišsiskyrusi su savo vaikinu, kad nereikia čia žiūrėti savęs, o savo artimą priimti tokį, koks jis yra, nors ir su didžiausiomis ydomis. Nebesuprantu ryšio tarp žmogiškų, geranoriškų santykių su žmonėmis ir santykių draugystėje su vaikinu. Įsivaizduojat, nebesuprantu, neįsisąmoninu, kuo pagrįsta draugystė. Suvokiu tik tai, kad maniškiai santykiai buvo ydingi, todėl ir iškreipė mano požiūrį į sveikus santykius.

Answer 1

Gerai, kad susivokėte situacijoje ir atgavote sielos ramybę. Yra vadinama krikščioniška artimo meilė, kuria mylime kiekvieną žmogų, neatsižvelgiant net į tai, kiek jis būtų doras ar ne, tačiau tai ne jausminė meilė, bet krikščioniška ir bendražmogiška nuostata, kad nuo mūsų buvimo kiekvienam taptų geriau, one blogiau. Tokia meile galite ir toliau mylėti vaikiną, su kuriuo nutraukėte santykius. Kita meilė - tai ta, kuri veda į šeimos sukūrimą, kas yra dviejų žmonių gyvenimų subendrinimas. Šiuo atveju abu asmenys turi būti pajėgūs savo gyvenimus subendrinti, t.y. atiduoti save ir priimti kitą, taip pat būtinai turėti valią šiam tiksliui. Jei žmogus to nesuvokia arba tam nesiryžta, jis negali būti nei vyru, nei žmona, tei tėvu, nei motina, o tarsi augintiniu, kuris už nieką, net save neatsakingas, o tik laukia, ką geresnio gaus. Tokie žmonės gali gerai tikti pramogoms, bet ne šeimai.

Comments

O kaip elgtis mano situacijoje?Manoji gyvena,kaip sakant,sveika pasaulietiska gyvenima...Namai sutvarkyti,blizga..vaikai priziureti,mokykloje pagyrimai ir medaliai...Zmona aktyviste,visur suspeja ir i sokiu repeticijas ir koncertus aplanko ir vakarelius,gimtadienius.O man viso to nereikia,man uztenka po darbo ramybeje pabuti,prie kompiuterio arba knyga paskaityti... Nebetoli 50,atbaliavojau,kaip sakant... Mane traukia i vienatve,''Stepiu Vilkas'' apie mane parasyta.Ir siaip ziuriu dokumentinius filmus apie atsiskyrelius,man patinka... Dabar tik ir girdziu '' visi sako... visi juokias,kad niekur neini...ir panasiai..'' Tada as specialiai niekur nebeinu,kad dar daugiau sakytu.. man patinka,kai banda drasuoliu  mekena aplinkui... as tada pasikraunu energijos,kai girdziu ju sapaliones... Ir zinau,jei as nueiciau i ta ju vakareli,visi kurie juokesi,pradetu verkti.. O kam to reikia..Tai dabar gyvenu uzmiestyje,vienkemyje...aplinkui pievos ir ramybe.Kuciu vakariene valgau vienas,pabunu tikroj sventinej atmosferoj,prisimindamas savo senelius ir prosenelius..O ne prie nukrauto stalo ir rusiska muzika.Naujus Metus ir gimtadienius irgi svenciu vienas..Tik mazoji dukryte 4 metuku atvaziuoja pabuti,nes mama i koncerta isvaziavo... Skaudziausia,kai jin klausia,''Tetukai,kada tu pas mane miegosi...?'' O as zinau,kad niekad,nes per save perlipti negaliu.. Gyvenu pagal taisykle.. ''nebuk su tais kurie ne su Dievu..'' (kazkaip taip) Gyvenu vien del vaiku ir tai man suteikia stiprybes.Visokie klounai shakalai buriasi i grupes,kad vienas kita linksmintu..o as esu vilkas ir man gerai vienam. Kur as neteisus? Jei galit atsakykit ka nors..Aciu.

---

Tai cia manau gyvas pavyzdys kodel zmogus iseina i dykuma, kaip atsirado dykumu tevai. Nes jeigu ramiai susivoki, tai ant pasaulio brudo kaupiasi labai daug. O zmones juk is principo normalus visi, tik kaip buvo banda taip ir likom..
Didelis džiaugsmas eiti prieš srovę ir pasipriešinti bandai.
Bet yra parašyta (gal netiksliai prisiminiau) ... nėra teisaus nėra nei vieno, visi nusidėjom...
Nesakau, kad prisigėrus blevyzgot ir kriuksėti su kiaulėmis yra gėris, tačiau nuostabiausias dalykas būna kai Aukščiausiasis išmuša mane iš teisumo puikybės ir gerokai pamurgdytas purve aš suvokiu, kad nors kiaule būti nenoriu ale nė kiek ne švaresnis esu ir ne geresnis už ją. Atgailauti įmanoma tik suvokus. O tada balansas tarp teisumo, orumo, nuolankumo. Ir visada per Meilės įstatymą pasitikrinti gali būdamas tarp žmonių ar aš su Dievu. Ir praktiškai garantuotai jeigu bendrauji, žmonės greit įvertins normalaus krikščionio elgesį ir tikėtina tokį krikščionį  nurašys kaip netikelį, ar "kažkokį kitokį" ir nepastebimai išstums jį iš savo bandos rato, padarys jį apkalbų objektu. O per jį nukentės ir jo žmona ir vaikai. Žmona siekdama būti priimta į bandą, atsiribos nuo jo, gal ir pradės viešai žeminti. Ir koks krikščionis išlaikys Meilės egzamina tokiu atveju:)
Čia tikėjimo kelionė