Na taip , liturgija tokia pati metai iš metų: atsiprašome, Žodžio klausome, aukojimą išgyvename, sau ir kitiems prašome, Bendrystę priimame, ramybėje pailsime, Palaiminimą gauname.. nejaugi nuobodu?
Jeigu žmogus išsilavinęs, organizuotas, žaidžiantis šachmatais, nejaugi provincijoje Mišiose negali nurimti, ramiai išklausyti seno kunigo pamokslo, įsiklausyti į Senojo Testamento ištrauką, tūkstantį kartų girdėtą Evangelijos skaitinį... juk intelektas yra ir jis tikrai leidžia pažvelgti kitaip, kitu rakursu, be kritikos, be nusistatymo, su tikėjimu..
Esu įsitikinęs, kad būtent nuobodžiausiuose ir varginančiuose pamoksluose galim rasti netikėtų atradimų.