Mirusiųjų daiktų sureikšminti nėra pagrindo, juos reikia vertinti vien nuosavybės ir panaudojimo (nenaudojimo) prasme. Todėl juos atiduoti, išdalinti, parduoti, galima bet kada. Vidinės ramybės susigrąžinimui vertėtų stengtis įsisąmoninti, kad dabartinis sąmyšis yra vien įspūdis, kad tikriausiai nesate nei kaltos, nei atsakingos, o tiesiog tapote artimos skaudžiam įvykiui, kurio akivaizdoje pasielgėte žmoniškai ir krikščioniškai.