Question

Garbė Jėzui Kristui! Prieš metus išsikrausčiau iš tėvų namų ir nuo to laiko gyvenu viena. Miestas, kuriame gyvenu, man labai patinka. Kiekvieną dieną (išskyrus savaitgalius, nes tuomet grįžtu pas tėvus) praleidžiu su žmonėmis. Tačiau vakare, kai grįžtu namo, mane aplanko vienišumo jausmas - norisi verkti, būna liūdna, trūksta artimo žmogaus šalia, su kuriuo galėčiau dalintis dienos įspūdžiais ar tiesiog būti kartu tyloje... Meldžiu Dievo, kad padėtų man įveikti mintis, ateinančias ne iš Jo... Kaip atpažinti, kad mintys ir jausmai ateina iš Dievo? Kaip įveikti vienišumą?

Answer 1

Patys pirmieji Dievo žodžiai apie žmogų buvo, kad "Negera žmogui būti vienam". Įsidėmėtina, kad po tų žodžių jis atvedė žmogui visus žemės gyvūnus, tačiau tarp jų neatsirado nei vieno, kuris jį išgelbėtų nuo vienišumo. Mūsų dienoms tai priminimas, kad visokie naminiai gyvūnėliai negali būti daugiau, nei draugo imitacija, jie žmogiškosios vienatvės neužpildo. Nebūti vienišu reiškia turėti kažką, kuris dalinasi su tavimi savo žmogiškuoju gyvenimu. Dažniausiai tai sutinkama šeimoje, tačiau ir be šeimos galima bandyti dosniai dalinti savo gerumą, kažkam tapti gyvenime svarbiu ir taip užpildyti vienatvę kito buvimu.