Pasakymai "eina", "keliauja", "būna" sieloms taikytini labai sąlyginai, maždaug su tokiu tikslumu, kaip "eina laikas" (iš kur, į kur?). Po žmogaus mirties siela patiria Dievo palaiminimą, arba per išsiskaistinimą skaistykloje įeina į palaimą (tą vadiname "dangumi"), arba parenka į amžinąją pražūtį ir kančią. Laikas amžinybėje neegzistuoja, todėl nėra nei tūkstančių metų, nei laukimo. Paskutinis teismas - tai Dievo pažadėtas jo veikimo ir pergalės mūsų pasaulyje ir Visatoje apreiškimas, kur bus visiems apreikšta (paskelbta) jų veikla ir vieta Dievo ir tamsybių kovoje, taip pat paskelbtas teisingas atpildas.