Question

Sveiki. Viskas prasidejo nuo to kai gyvenai su tevais zingsniai palepeje neaiskus. Sedint virtuveje pasileides karstas vanduo pries akis. Dabar jau turiu seima. Bet kai tik pradedu galvoti koks nuostabus mano gyvenimas. Jos lyg blokuojamos. Ima i galva lysti mintis, kad istikruju nesu mylimas, isnaudojamas. Pamenu net baznycioje vaikysteje per pirma komunija bloga yra pasidare tada buvau isvestas i lauka. Ir visad budamas baznycioje man iskart pasidaro bloga. Dar mama pasakojo, kad budamas maziukas radau kryziuka su Jezumi kristumi bandziau ji sulankstyti. Esu tikintis. Bet vis tos mintys ieiancios i galva kurias bandau isvaryti sakydamas ka as cia mastau juk istikruju taip nera.  Tiesiog tos mintys sakancios , kad dievas nieko nepadeda zmones slykstus savanaudziai. Seimai as nereikalingas. Kartais baisu daros. Nes istikruju esu geras zmogus. Norintis padeti ir rupintis?

Answer 1

Andriau esate geras ir netobulas žmogus. Belieka pasitikėti Dievo meile Jums ir padėti sau aiškiai įvardinti, kad panašios mintys yra piktosios dvasios gundymas.