Todėl, kad Lietuvoje yra nusistovėjusi tradicija, jog merginai globėju būna moteris, vaikinui vyras. Pirmenybė krikšto tėvas vaikinui, krikšto mama merginai. Kai ryšys su krikštatėviais yra nutrūkęs, kandidatas į sutvirtinimo globėjus turi atitikti kriktatėviams būdingas kanonines nuostatas.
Bažnyčios teisė apie krikštatėvius kalba taip: „Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas: 1) jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar juos atstojantys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Parinktasis privalo suvokti šias pareigas bei turėti intenciją jas tinkamai vykdyti; 2) būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezijos vyskupas būtų nustatęs kitą amžiaus ribą arba klebonas ar sakramento teikėjas manytų, kad, esant teisingai priežasčiai, reikia padaryti išimtį; 3) būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas; 4) nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės; 5) nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina" (Kan 874).