Sveiki, aš esu vienuoliktoj klasėj, einu sutvirtinimo, labai savimi didžiuojuosi kaip kataliku dabar labiau nei bet kada. Tačiau draugai, šeima mato kad aš pasikeičiau, jie kartais žeidžiančiai juokauja, murma ir bando mane ,,ištaisyti", kritikuoja mano religinį požiūrį, įspraudžia mane į griežtus krikščionio rėmus, kai nusižengiu, sako: ,,Ar tai dera Krikščioniui?!". O nepasidalinti tuo džiaugsmu ir Dievo meile, kai atrandi kažką naujo šiam tikėjimo kely yra sunku. Todėl net pastebėjau kaip anksčiau save laikę katalikais draugai, dabar aiškiai man skelbia, kad jiem tikėjimo nereikia ir nieko viršiau nėra. Aš labai bijau, kad aš juos taip įtakojau, su savo religiniu teisingumu, gal juos tiesiog atbaidžiau to nenorėdamas... Ar aš turiu jaustis dėl to kaltas?