1) Prašau praktinių patarimų, kaip suvaldyti pyktį. Mes susituokę beveik 10 metų. Esame išvargę dėl mažų vaikų auginimo, būsto remonto, ribotų finansų, atitolimo nuo vienas kito, neturėjimo galimybės vaikus palikti pas senelius (jie toli gyvena, be to yra ligoti), kad galėtume dviese ramiai pabūti ir pasikalbėti apie gilesnius dalykus (jau keletą metų), be to, būna, kad net sergant dienos metu nėra galimybės tiesiog ramiai pagulėti lovoje ir atgauti jėgas, apie kažkokius pomėgius net esame pamiršę. Po išpažinties praėjus kelioms dienoms pasiduodu pykčiui ir kyla konfliktai. Negerbiame, skaudiname vienas kitą. Kantrybė visiškai išsekusi. Kartais net melstis sunku. Vyras nustojo eiti į mišias, tad keletą metų sekmadieniais kyla nepasitenkinimo, kai aš ruošiuosi eiti (sako, kad be reikalo ten einu, o aš manau, jog be mišių seniai būčiau palūžusi).
2) Jau kuris laikas dvejoju ir noriu paklausti, ar kiekvieną kartą stipriau apsižodžiavus reikia eiti išpažinties? Ar tai didelė nuodėmė?