Kad geriau suprastumėte, kokia Bažnyčios mokymo pozicija šiuo klausimu, pateikiu ištrauką iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo.
II. Šventojo Rašto įkvėpimas ir tiesa
105 Šventojo Rašto autorius yra Dievas. „Kas Šventajame Rašte surašyta ir skelbiama, yra Dievo apreikšta ir parašyta Šventosios Dvasios įkvėpimu.“
„Visas Senojo ir Naujojo Testamento knygas su visomis jų dalimis mūsų Šventoji Motina Bažnyčia, sekdama savo apaštaliniu tikėjimu, laiko šventomis ir kanoniškomis, nes jos surašytos įkvepiant Šventajai Dvasiai, o jų autorius yra Dievas; tokios jos yra perduotos Bažnyčiai.“75
106 Šventųjų knygų autoriai – žmonės yra Dievo įkvėpti. „Šventosioms knygoms parašyti Dievas pasirinko žmones, kuriuos panaudojo pagal jų sugebėjimus ir galias, kad, Jam veikiant juose ir per juos, jie, kaip tikri autoriai, surašytų visa tai ir tik tai, ką Jis norėjo.“76
107 Įkvėptos knygos moko tiesos. „Kadangi visi įkvėptų autorių, arba hagiografų, pareikšti dalykai privalo būti laikomi ir Šventosios Dvasios apreikštais, tai būtina pripažinti, kad Šventojo Rašto knygos užtikrintai, ištikimai ir be klaidos moko tiesos, kurią mūsų išganymui Dievas norėjo palikti užrašytą šventosiose knygose.“77
108 Vis dėlto krikščionių tikėjimas nėra „knygos religija“. Krikščionybė yra Dievo „Žodžio“ religija, „ne užrašyto ir nebylaus, bet įsikūnijusio ir gyvojo Žodžio“.78 Kad Šventasis Raštas neliktų vien negyva raide, Kristus, amžinasis gyvojo Dievo Žodis, per Šventąją Dvasią turi atverti mums protą, kad suprastume Raštus.79
III. Šventoji Dvasia – Šventojo Rašto aiškintoja
109 Šventajame Rašte Dievas kalba žmogui žmogišku būdu. Tad norint gerai aiškinti Raštus, reikia ištirti, ką iš tikrųjų norėjo pasakyti hagiografai ir ką jų žodžiais troško pareikšti mums pats Dievas.80
110 Norint suvokti šventųjų autorių intencijas, reikia atsižvelgti į jų laikų ir jų kultūros sąlygas, tos epochos „literatūrinius žanrus“, to meto jausenos, kalbėjimo, pasakojimo būdus. „Nes įvairiuose istoriniuose, pranašų, poetiniuose bei kitos rūšies tekstuose tiesa esti skelbiama ir išreiškiama labai skirtingai.“81
111 Tačiau, kadangi Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas, yra ir kitas teisingo aiškinimo principas, ne mažiau svarbus už pirmąjį, be kurio Šventasis Raštas taip pat liktų negyva raide: „Šventasis Raštas turi būti skaitomas ir aiškinamas ta pačia Dvasia, kuria jis buvo surašytas.“82
Vatikano II Susirinkimas nurodė tris kriterijus Šventajam Raštui aiškinti pagal jį įkvėpusią Dvasią:83
112 1. Rūpestingai atsižvelgti į „viso Šventojo Rašto turinį ir vienybę.“ Nors Šventąjį Raštą sudarančios knygos yra labai skirtingos, jis pats yra vienas, kaip vienas yra ir Dievo planas, kurio centras ir širdis yra Jėzus Kristus; nuo Jo Velykų ta širdis yra atverta.84
Kai kas teigia, jog Bažnyčia įprato "iš Biblijos iš to "pyrago su ingredientais" išsirankioti tik tai kas jiems labiau patinka". Būtent, kai norima sukritikuoti Bažnyčią, kad ji skaito Bibliją ir ją laiko įkvėptu Dievo Žodžiu tokie patys kritikai pradeda kaip siūlelius traukyti citatas iš Bibilijos, kurios jiems nepatinka. Kad vyksta manipuliacijos Biblinėmis citatomis, tai yra faktas, bet man labai gaila, kad taip vyksta. Dievas viską mato, kas kaip ką cituoja ir kokiais tikslais Dievo Žodiu replikuoja, kritikuoja ar net pasako, kad tai kažkokios žydų pasakos. O kaip pradeda kalbėti apie Jėzų, tai nepasko, kad jis ne kartą ir cituoją Senąjį Testamentą, kad šiandien išsipildė Raštai ar pranašo pranašystė. Ir galiausiai nepamirškim, kad be Dievo dar yra velnias, kuris Dievui neturi jokios galios, bet vis dar turi galią mums žmonėms. Ir kol Biblija netaps gyvu Dievo Žodžiu, kol sakramentai bus ignoruojami ir laikomi kažkokiomis dogmatinėmis sistemomis, o ne galimybe patirti Dievo vaikų gyvenimą, aš nematau reikalo aiškintis. Velnias nekenčia Jėzaus ir visko kas su juo susiję: Bažnyčios, Biblijos, sakramentų,moralės, vertybių. Jau pirmi Biblijos puslapiai parodo, kad žmogus patikėjo velniu, jog gali būti dievu, o patyrė, kad viso labo yra "nuogas" - silpnas. Tai ir dabar atsiranda žmonių, kurie nekenčia Bažnyčios, paisto nesamones apie Bibliją, stengiasi parodyti, kokie tikintieji, kunigai, Vatikanas yra nedori, veidmainiai. Čia velnio taktika. Skaldyti, sukelti įtarimus, parodyti, kad kažkas yra labai blogas ir veidmainis. Juolab, kad Bibliją skaito komentuoja ir pagal ją gyvena ne vien katalikai, visa ortodoksų, protestantų Bažnyčia, bet kažkodėl visada tendencingai puolama tik Katalikų Bažnyčia. Šiaip tai mes pripratę prie tokių puolimų, jau apaštalų laikais krikščionys dėl tokių kritikų buvo atiduodami į gladiatorių kovas, ar žvėrims sudraskyti.
