Question

Už transsubstanciacijos [esmėkaitos] terminą ko gero turime būti dėkingi Aristoteliui (substancijos ir akcedencijos idėja), šv. Tomui Akviniečiui (idėjos pritaikymas "Summa Theologica", 3-ia dalis, Klausimas 75) ir Tridento susirinkimui:

KBK 1365: [...] Eucharistijoje Kristus duoda tą patį kūną, kurį jis atidavė už mus ant kryžiaus, tą patį kraują, kuris buvo „už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti“ [...]

KBK 1376: Tridento Susirinkimas taip apibendrina katalikų tikėjimą: „Kadangi mūsų Atpirkėjas Kristus pasakė, jog tai, ką Jis aukojo duonos pavidalu, tikrai yra Jo Kūnas, tai Bažnyčia visada buvo įsitikinusi, ir Susirinkimas iš naujo tai pareiškia, kad konsekruojant duoną ir vyną įvyksta visos duonos substancijos perkeitimas į mūsų Viešpaties Kristaus kūno substanciją ir visos vyno substancijos – į Jo kraujo substanciją. Tą perkeitimą Katalikų Bažnyčia teisingai ir tiksliai pavadino transsubstanciacija [esmėkaita].“

KBK 1381: Tikro Kristaus kūno ir tikro Jo kraujo buvimą šiame sakramente 'galima patirti ne juslėmis, bet vien tikėjimu, kuris remiasi Dievo autoritetu', sako šv. Tomas. [...]


Substancija – [lot. substantia – būtis; esmė],

filos. savaime esanti būties esmė, kintančių tikrovės reiškinių vienovės

pagrindas.       (Tarptautinių žodžių žodynas).
KLAUSIMAS:Ar Kristaus tikro kūno ir kraujo valgymas (gėrimas) tikėjimu, nesisieja su pirmykščių tautų tikėjimais, jog norėdami įgyti, išgyvenimui reikalingų, svarbių savybių, jie  suvalgydavo tų savybių turintį gyvūną.

P.S. Atsakymą prašau rašyti tik el. paštu.

Answer 1

Kristaus tikro kūno ir kraujo valgymas (gėrimas) tikėjimu, nesisieja su pirmykščių tautų tikėjimais, jog norėdami įgyti, išgyvenimui reikalingų, svarbių savybių, jie  suvalgydavo tų savybių turintį gyvūną.