Kodėl dažnai tikintys žmonės, besistengiantys daryti gerus darbus, dažnai besimeldžiantys, atsukantys likimui kitą žandą dažnai būna gyvenimo skriaudžiami, jiems niekas nesiseka, kai tuo tarpu yra žmonių, kurie gyvena laisvą gyvenimą, negražiai kalba, išnaudoja kitus, visiems kenkia, bet problemų jie turi žymiai mažiau? Tik nesakykit, kad po mirties bus atlyginta. Taip rašau remdamasi asmeniniu pavyzdžiu. Aš pavargau laukti, pavargau gyventi, man jau visko per daug. Aš taip stengiuosi dėl kitų, o jie manimi tik naudojasi ir visai neįvertina, kad tai aš darau norėdama daryti gerus darbus, jiems padėti. O dažnai jie gauna daug geresnius rezultatus nei aš, nors juos gavo mano dėka. Jaučiu, kad tai yra pavydas, nenoriu, kad taip būtų, bet taip yra. Prašau, atsakykit, kodėl pasaulis toks neteisingas.