Garbė Jėzui Kristui!
Ką, jūsų nuomone, reiktų daryti, jei matau, kad artimas žmogus yra (galbūt rimtos) nuodėmės būvyje ir vis tiek priėma Švenčiausiąjį Sakramentą Šv. Mišių pabaigoje? Kalbu apie savo senelius. Galbūt tai jų pačių reikalas? Nors nemanau, kad jie tai patys supranta. Man, asmeniškai, tai nemalonu matyt, kad galbūt yra vykdoma šventvagystė, norisi patarti. Bet nenoriu pyktis ar kažkaip nutolinti juos nuo bažnyčios lankymo, nes pats prisidėjau prie to, kad jie bent dažniau pradėjo eiti. Bendrai paėmus jie nelabai keičiasi: akivaizdžiai daro nuodėmes, yra pilni ego, tiki horoskopais, prietarais, skaito ir tiki sapnininkais, laiko pagiežą kitiems, kartais teigia, kad ,,galbūt Dievo net nėra, nes taip rašo ten ir ten" ir pan. Bažnyčioje elgiasi tvarkingai, po jos jaučiasi labai gerai, neneigia, kad palengvėja ir pan. Vis tiek nenustosiu melstis už juos, nes juos myliu.