Question

Garbė Jėzui Kristui!
Ką, jūsų nuomone, reiktų daryti, jei matau, kad artimas žmogus yra (galbūt rimtos) nuodėmės būvyje ir vis tiek priėma Švenčiausiąjį Sakramentą Šv. Mišių pabaigoje? Kalbu apie savo senelius. Galbūt tai jų pačių reikalas? Nors nemanau, kad jie tai patys supranta. Man, asmeniškai, tai nemalonu matyt, kad galbūt yra vykdoma šventvagystė, norisi patarti. Bet nenoriu pyktis ar kažkaip nutolinti juos nuo bažnyčios lankymo, nes pats prisidėjau prie to, kad jie bent dažniau pradėjo eiti. Bendrai paėmus jie nelabai keičiasi: akivaizdžiai daro nuodėmes, yra pilni ego, tiki horoskopais, prietarais, skaito ir tiki sapnininkais, laiko pagiežą kitiems, kartais teigia, kad ,,galbūt Dievo net nėra, nes taip rašo ten ir ten" ir pan. Bažnyčioje elgiasi tvarkingai, po jos jaučiasi labai gerai, neneigia, kad palengvėja ir pan. Vis tiek nenustosiu melstis už juos, nes juos myliu.

Comments

Jus nusiraminkit. Nesuprantu kur sventvagyste. Kristus negi nezino? Ar Jus suvokiat zmones? Jus sakot, ir visa baznycia matomai sako: nuodemingas zmogus prieme Kristu! Tai sventvagyste! Palaukit, mylimieji ka Jus sakot!  Beda ,nusidejelis pavoge tai yra prieme Jezu?
Nieko gink Dieve nekaltinu. Tik prasau pagalvokit. Baznycia prisiima atsakomybe ir surisa cia zemeje galybe zmoniu ir nepeileidzia prie Sakramento.
Mano manymu tai samoningumo klausimas. Jus ir as zinome kad Komunija tik pro ispazinti. Jusu seneliai to nezino ar nepriima.  Bet i baznycia eina. Leiskit. Tegul. Nusiraminkit.

---

visą tai mato ir Dievas. Ir jei Jis tai pakenčia, kodėl nepabandžius ir Jums?...

---

Sakramentas mūsų vidiniam nuodėmingumui dildyti... Esat labai šaunus žmogus ir dėkui, kad čia parašėte nors ir anonimiškai.

---

Gerbiamasis,-oji, savo senelių tikrai tikrai nepakeisi - tai jau neįmanoma :)
Jų visa pasaulėžiūra bei gyvenimo filosofija seniai yra susiformavusi ir viso ko supratimas labai skiriasi nuo tavojo.
Kad žmogus pasikeistų - to jis privalo norėti tik jis pats; tai yra esminis ir svarbiausias dalykas. Jokios tavo maldos čia nepadės, nes neįmanoma, kad jos turėtų kokią nors "galią". Mes negalime, o ir neįmanoma iš Dievo ko nors išmaldauti, išprašyti ar dar kaip nors atgailaujat gauti tai, ko trokštame, nes Dievas nėra mūsų maldavimų pildytojas; ir tai reikia suprasti kiekvienam.

Mylėk juos kaip ir mylėjai iki šiol. Neskaičiuok jų "nuodėmių" ir nevertink jų, nes tu jų nematai taip, kai jas mato pats Dievas.
Sunkiausios žmogui nuodėmės yra tos, kurias jis žino, kad gali nedaryti, bet jas padaro; tokios nuodėmės žmogų klampina lyg pelkėje ir iš jų išsikapstyti tampa kuo toliau, tuo sunkiau.
Taigi - didžiausia nuodėmė yra tada, kai žmogus eina prieš save, kai eina prieš savo sąžinę!

Geriau savo seneliams paskaityk šiuos, šventojo ir labai išmintingo žmogaus, žodžius:
www.dropbox.com/s/rv3yia6t6ozy4ca/Antonijus.Didysis.IVa.jpg?dl=0

Answer 1

Įspėti galite. Jei jūsų nepaklausys, tai darykite, ką ir nusprendėte - melskitės už juos.