Question

As psichologiniu planu vos neuzmusiau tecio savo nes norejau jo palikimo. Buvau ispazinties. Tetis po to namanau, kad atsigavo 100% fiziskai. Noreciau suzinot kaip uz tai galeciau atmoket? Nes zinau, kad zmogzudziai kenti labai stipriai pragare.

Answer 1

Na, kai kurie sužeidimai palieka savo padarinius, o jei padariniu nelieka, tai randas tikrai. Vidiniai ar psichologiniai randai, tiesa, mus regis labiau paliečia ir jų skausmą ilgiau nešiojamės.

Bet Jus pasakėte labai aiškų dalyką. Buvote išpažinties. Tikiuosi tai išpažinote nepagražindami situacijos. Jei kunigas jus suprato ir davė išrišimą, tai čia ir yra tas regimas Dievo meilės ir Gailestingumo ženklas: "Eik ir daugiau nenusidėk".

Įdomu, iš kur tokios žinios, kad žmogžudžiam pragare didelės kančios. Kiekvienam, kuris nesirenka gyventi Dievo Valioje ir Meilėje iškyla gyventi grėsmė be Dievo, taigi pragare.. Jūs jau kaip sunus palaidūnas grįžote pas Tėvą.

Tikiuosi atsiprašėte ir pasikalbėjote ir su žemiškuoju tėvu. Tiesiog ne dirbtinai, bet nuoširdžiai stenkitės su savo tėčiu bendrauti ir dažnai jam kartoti, kaip jį mylite ir koks jis Jums brangus. Dievas telaimina.