„VIEŠPATS, VIEŠPATS,
esu gailestingas ir maloningas Dievas,
lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos,
atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę,
tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės,
bet baudžiantis už tėvų kaltę vaikus
ir vaikų vaikus
lig trečios ir ketvirtos kartos.“ Iš 34
Šitoje vietoje gaunasi dviprasmybė, "atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę,
tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės,". Taip išeina, kad jeigu man atleido nuodėmes, tai nereškia, kad už jas nebaus, ir dar daugiau baus net ir mano vaikus?