Question

Garbė Jėzui Kristui,

Šių metų pradžioje susituokėme. Iki vestuvių, per jas ir po jų išaiškėjo daug mano giminaičių tikrųjų veidų. Patyriau daug nuoskaudų ir labai nusivyliau iš kokios šeimos atėjau. Apėmė nusivylimas ir depresija. Su žmona apie tai daug kalbėjomės. Maniau tai laikina, išgedėsiu, atleisiu/paleisiu ir susitaikysiu - gyvensiu toliau. Planavome lauktis veikelio rudeniop, tačiau matau, kad man pamačius visą tiesą apie savo praeitį/save ir buvusią šeimą visvien nebedrasu žengti toliau, jaučiu, kad neturiu pagrindų ir palaikymo, neberandu motyvacijos stengtis dėl savosios. Neturiu perduotų vertybių ir papročių. Noriu paleisti žmoną ir nešvaistyti jos brangaus laiko, o pats noriu atsidėti Dievui ir žmonėms vienuolyne.

Mano klausimas. Jeigu išsiskirtume bažnytiniame teisme ar mane priimtų į vienuolyną?

Dėkoju už atsakymą.

Answer 1

Vienuolyne kaip ir šeimoje reikės gyventi bendruomenėje. Tai jei ir ten būnant jus pasivys praeities šmėklos, vėl kažką paliksite?
Siūlau neskubėti su tribunolais. Gal pasikalbėkite su kokiu kunigu apie savo situaciją. Suprantu, kad ir anonimiškai galima čia rašyti, bet jaučiu, kad jums reikia su kažkuo apie tai pasikalbėti. Gali būti, kad gyvendamas santuokoje esate savam kelyje, bet reikia išsiaiškinti kas negerai su jūsų šeima, kad paliekat santuoką ir norit į vienuolyną. NESKUBĖKIT IR SU KUO NORS PASIKALBĖKIT.