Question

Garbė Dievui! Kokia forma žmogus gali pasirinkti gyventi skaistų gyvenimą? Vyras gali pasirinkti tapti kunigu ir gyventi kūrybingą socialinį gyvenimą. Moteris tegali būti nematoma bespalve vienuole arba veisliniu inkubatoriumi, kurį neva laimina moralinės teologijos išvedžiojimai. O jei du jauni žmonės, vyras ir moteris, jau daugeli metų draugauja, myli vienas kitą, būna kartu, bet dėl dvasinio tyrumo lytinių santykių ar veisimosi nelaiko vertais dėmesio - ką jiems daryti? Jie automatiškai išmetami už Bažnyčios mokymų ribos. Ką jiems daryti, jei jie nori būti Dievo ir žmonių akivaizdoje teisingi ir nepapiktinantys? O jei, tarkim, santuokoje, vienas iš asmenų turi fizinių trūkumų atlikti biologinei pareigai, tai dėl to Bažnyčia mielai atšauktų santuoką. Ar ne per daug viskas tikėjimo dalykuose nūnai suvedama į archainę tik biologiškai traktuojamo kūno būklę, tačiau šiomis dienomis taip madingai tapusią vartojimo objektu? Nei kūnas, nei vaisingumas nedaro žmogaus laimingu, jei šis turi pašaukimą, kurio bažnytiniai mokymai negali identifikuoti.

Pagarbiai,
/

Answer 1

Sveiki,

Tikrai nebijokite, niekas jūsų neatstumia. Tik dažnai į tiesius klausymus, nežinant aplinkybių, sunku rasti atsakymus.:)

Norėčiau pakomentuoti jūsų suprantama skaistaus gyvenimo pavyzdį:

Vargas tam kunigui, kuris pasirenka celibatą,  "dėl kūrybingo socialinio gyvenimo", o ne iš meilės (kainuojančios kartais labai daug).

Celibatas nėra priešingas kūniškai meilei, bet ją papildo. Nes tiek santuokos sakramente, tiek kunigystėje visiškai ir laisvai atiduodame save kitam - žmogui, Dievui, bendruomenei.

Santuokos atveju, šis giliausias dovanojimo aktas išreiškiamas naujos gyvybės pradėjimu.

Tikrai keista, kad to nesuprantate ir to netrokštate.

Iš jūsų leksikos: "dėl dvasinio tyrumo" "veisimosi" matau, bus jūsų mąstymą palietusi manichėjizmo ereziją. Priešinusi dvasią kūnui, bei nuvertinanti kūniškumą.

O gal patinka munistai su "tobula šeima"

Istorijoje sutinkame katalikų, kurie sulaukę vaikų vėliau nutardavo susilaikyti nuo lytinių santykių, bet lytiškumą laikyti blogiu - tikrai nekatalikiška.

Man neiškus jūsų motyvas, bei kaip jūs suprantate tokį bendrą gyvenimą?

Palinkėčiau kreiptis į gerai Bažnytinius kanonus išmanantį kunigą. Taip pat konsultacija su dvasininku turbūt padėtų geriau įvardinti jūsų siekius ir situaciją.

Jei tikrai ši situacija: "tarkim, santuokoje, vienas iš asmenų turi fizinių trūkumų atlikti biologinei pareigai", sveikinu jūsų pasiryžimą būti kartu.

Pagarbiai