Garbė Jėzui Kristui,
Su dideliu nerimu stebiu pastarųjų savaičių įvykius, kai vaikų priežiūros tarnyba, kartu su teisine sistema, paima mažamečius vaikus iš šeimų remdamiesi kažkokio anonimo skundu - istorija su šeima iš Kauno. Pasigendu aiškumo situacijoje, ar tai teisinga. Ar žmogiška. O svarbiausia - ar toks tarnautojų elgesys krikščioniškas. Galiu suprasti, jog tai yra įstatymas, kuris sugalvotas nebūtinai mūsų politikų - šeimų ardymas yra pelningas verslas, kai dalijamas turtas, paskolos, kai vaikai parduodami naujiems globėjams. Turint mintyje, jog Lietuvoje skyrybų procentas yra virš 60% - kai situacija išties ir taip prasta - kodėl žmonėms nesaugumas diegiamas dar kėsinantis į vaikus štai tokiais nesusipratimo atvejais. Niekas neapsaugo nuo žmogiško faktoriaus klaidos, tuo tarpu niekas neprisiima net moralinės atsakomybės už vaiko psichikai padaromą žalą atimant jį iš tėvų. Ne vien moralinės - dvasinės atsakomybės nėra jokios.
Norėčiau paklausti, kokia galėtų būti Bažnyčios pozicija šiuo klausimu? Gi, kai jaunavedžiai kuria šeimą - jiems privalu išlaukti reikalingą terminą, išklausyti vedybų kursus. Kai jauna šeima, būdama Dievo globoje, priima santuokos Sakramentą, Sakramentą liudijantis kunigas laimina Bažnyčios ir Dievo vardu. Kai šeimą aplanko naujagimis - šeima siekdama Dievo globos vaikutį pakrikštija, suteikdama jam Krikšto sakramentą. Vėliau Pirmosios komunijos. Dar vėliau Patepimo. Ar nėra tokios nuomonės, jog kai kurios tarnybos pernelyg nustūmė Dievą, Dievo valią remdamosi vien sausa demoniško įstatymo raide? Ar nemanote, jog Bažnyčios paskirti atstovai galėtų tinkamai vykdyti Šeimos apsaugos funkciją nuo sąžinės balso negirdinčių tarnybų siautėjimo, kada vaikui svarbi kiekviena diena praleista be mylimų tėvų, kur globėjai visiškai pamiršę krikščioniškas vertybes ir auklėjimą krikščioniška dvasia - į tai visiškai neatsižvelgiama! Kaip būti su tuom?
Bažnyčiai yra suteikta teisė registruoti santuoką, Bažnyčia užima labai svarbią vietą visuomeniniame gyvenime. Lietuva labai laukė Jo Ekselencijos Popiežiaus Pranciškaus atvykimo. Miestai, parapijos turi paskirtuosius globėjus - šventuosius.
Nuoširdžiai pasitikiu, jog Bažnyčios skleidžiama tikėjimo į Dievą šviesa, Bažnyčios vertybės, doros normos galėtų įnešti šviesos į šią tamsaus reikalo esmę, žmogiško teisingumo, supratingumo, atjautos, taptų tuo išteisinančiu argumentu, kai "vaikų gerovę" skleidžiančios tarnybos apsilanko šeimose su tikslu jas griauti, griauti Santuokos Sakramentą, griauti tikėjimą. Maldauju, krikščioniškos šeimos jau šaukiasi Dievo pagalbos, teisingumo ir apsaugos.
Ar galėtumėte atsakyti?
Su visa derama pagarba Jums,
Vydas
