Bažnyčios reforma yra neišvengiama ir nesustabdoma, kadangi Bažnyčia yra gyva ir auga, vystosi, atskleidžia iki tol nesuprastus dalykus. Anksčiau naudotos maldos ir apeigos labiau "rodė" į Dievo galybės ženklus, o dabar - į asmeninį tikėjimą ir žmogaus santykį su Dievu. Dėl to daugybė maldų ir apeigų "supaprastėjo" ir pasidarė mažiau apibrėžtos. Su didesne asmens pasirinkimo laisve atsirado didesnių galimybių išsisukinėjimams ir net klaidoms, kuo žmonės mielai ir dažnai pasinaudoja, todėl atsinaujinant Bažnyčiai, atsiranda naujų, anksčiau nebuvusių pavojų.
Kaip teisingai užsiminėte, kai kurias pagal naują dvasią pakeistas maldas jau nebereikėjo vadinti egzorcizmo maldomis, kaip Krikšto dabartiniame Apeigyne vadinama, kadangi tai tik prašymo ir palaiminimo malda. (Exurgere (lot.) reiškia prievarta išstumti, išspausti, išreikalauti)