1. Vietos Ordinarui (vyskupui) leidus, Santuoką galima laiminti ir ne bažnyčioje. Vyskupas sprendžia, ar tai bus pastoraciškai naudinga. Be Ordinaro leidimo nėra galima laiminti Santuokos bet kur.
2. Tuomet klebonas rašo prašymą vyskupui, kad leistų palaiminti mišrią (kai tuokiasi katalikas su krikštytu nekataliku) santuoką. Jei Santuoka yra kataliko su nekrikštytu, tuomet klebonas kreipiasi į vyskupą dėl dispensos skirtingo kulto (kataliko su nekrikštytu) Santuokai.
3. Šv. Komunijos negalima eiti turint sunkią nuodėmę. Nebent nebūtų galimybės atlikti išpažintį. Tuomet reikalinga "tobulai gailėtis" (tobulas gailestis yra tada, kai gailimasi, kad nusidėjau, iš meilės Dievui, o ne iš baimės ar kokių kitų priežasčių) ir pasiryžti, kai tik bus galimybė, atlikti sakramentinę Išpažintį. tada galima eiti Šv. Komunijos.
Na, o lengvų nuodėmių padarome kasdien. Lengvas nuodėmės atleidžiamos gailsečio aktu Šv. Mišių pradžioje, Sekmadienio Šv. Mišių pašlakstymu švęstu vandeniu (nes tai yra kitokia gailesčio už nuodėmes forma - prisimenant Krikštą). Pati Šv. Komunija naikina lengvas nuodėmes. Kitas klausimas, ar žmonės, ilgai neidami Išpažinties suvokia, kas yra lengva ir sunki nuodėmė, ar neužsimiršta, ar neapsipranta. Užtat tikintieji raginami eiti Išpažinties bent kas mėnesį. Ir taip vesti savo gyvenimą, kad visada, kai tik dalyvauja Šv. Mišiose (sekmadienio Šv. Mišios įsakytos), sąžinė būtų tokia, kad galėtų priimti Šv. Komuniją.
4. Nabagai. Už juos reikia daug melstis, kad atsiverstų ir kiek įmanoma viską atitaisytų. Žinau žmonių, kurie buvo nusikaltėliai, o dabar skelbia Kristų, liudija savo tikėjimą. Išganymas iš Dievo malonės yra įmanomas kiekvienam.
