Tad ir linkiu ieškoti dvasinio vadovo. Pradėkite nuo parapijos kunigo. Vyro atžvilgiu stenkitės išlikti jam pakanti ir neimti giliai į širdį jo užgauliojimų. Kiek suprantu ir pati buvote toje pačioje "barikadų" pusėje, bet ačiū Dievui, priimate, kas anksčiau atrodė kvaila, kaip tikrovę svarbią jums. Svarbu vyrui pasakyti, kad tai jūs ta pati jo žmona. Dievas nėra ir negali būti jam konkurentas. Deja jis to dar nesuvokia, kad savo vyrui esate Dievo dovana. O jūsų vyras mano kitaip. Kantrybės jums ir melskitės už savo vyrą, laiminkite jį tyliai ir jam nematant. Tai tas pats vyras, kurį pamilot, už kurio ištekėjot. Te nebus jokio smerkimo, kad jis piktas prieš religinius dalykus. Leiskite jam pasakyti, kodėl jis pyksta. Išgirskite jį. Bet paprašykite, kad ir jis jus išgirstų.