Kodėl negaliu nustoti verkti?

Paklausė Darija Sausio 3 Tema: Malda
Sveiki. Sudėtinga net rašyti apie šį dalyką.. Esu tikinti, bent jau taip įvardiju save, deja šeimoje esame "tie šventiniai tikintieji", kuomet Dievuliukas prisimenamas per didžiąsias šventes; bažnyčioje lankomės po kartą-du per porą mėnesių.
Taigi, yra toks mane neraminantis dalykas - visuomet ilgiau pagalvojus apie Dievą, maldų ar giesmių metu pradedu ašaroti. Viskas prasidėjo per pačią pirmąją išpažintį prieš Pirmąją Komuniją. Po išpažinties (kuri man neatrodė nei labai sunki ar skausminga) aš apsiverkiau, sunku buvo susivaldyti. Rodės, kad kažkas skrebena vidų ir neleidžia nusiraminti. Po tokių išgyvenimų turėjau "ramybės laiką" - tai yra tik graudenimaisi mišių metu, didesni ašarų antplūdžiai giesmių ir atskirų maldų laiku. Tačiau vis tiek visa tai manęs nepaleido. Prieš porą metų (šiuo metu esu aštuoniolikos, Komuniją priėmiau dešimties) dalyvavau katalikiškoje jaunimo stovykloje. Ji mane gerokai sudrebino. Ten išklausiau galybės liudijimų, išgiedojau galybę (ir vis tiek per mažai) giesmių ir šiek tiek atkūriau santykius su Juo. Bet visa mano veikla buvo lydima ašarų. Po metų buvau katalikiškame merginų susitikime savaitgaliui. Šis įrėžė ypatingai gerus prisiminimus, bet tuo pačiu ir neryškius - nes mano akys buvo pilnos ašarų. Visą laiką. Tai galbūt neskamba kažkaip išskirtinai, tačiau mane ne tik trikdo, bet ir net truputėlį baugina tai, kad nesvarbu, kokia yra minčių apie Dievuliuką kilmė - televizijos laida apie tikinčiuosius, mišių pamokslas ar mano pačios malda prieš miegą - aš visuomet pradedu raudoti. Ir tos raudos, kas man yra keista, neturi jausmo. Tai nėra pyktis, kančia, gailestis, skausmas, net džiaugsmas, laimė ar dar kas nors. Tiesiog visada pajaučiu tą paskrebenimą viduje ir ašaros pačios pradeda bėgti. Kartais net nesmagu pasidaro, nes aplinkiniai susirūpina manimi, o aš nemoku paaiškinti, kad man viskas gerai, kad nieko neskauda ir kad neturiu realios priežasties, dėl ko taip viskas darosi su manimi. Sunku paskutiniu metu ir sekti tuo tikėjimo keliu, nes kuo labiau stengiuosi įsilieti į maldą, tuo smarkiau pravirkstu. Rodos, kad pastatyta kažkokia raudų siena (ironiška), neleidžianti man pasikliauti tikėjimu. Nežinau, kaip į tai reaguoti, į ką kreiptis, kaip su tuo kovoti ar susigyventi. Kas tai? Neprašau "išgydymo", tik labai noriu pajėgti suvokti, kodėl tai vyksta.. Galbūt bent ant atsakymo kelio galėsite užvesti.
Labai, labai ačiū.

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas B. Balandžio 16
Tikriausiai tai kokia nors jausminė problema (jei tai tikrai problema). Ieškokite, gilinkite tikėjimą ir maldos praktikas, o dėl ašarojimo - arba iškentėti, arba pasikonsultuoti su psichologijos specialistais.
Užduoti Klausimą

Temos


...