Pamenate, kai ruošėmės Pirmajai Išpažinčiai ir Komunijai, tai kad galėtume šiuos sakramentus priimti, turėjome kai ką atmintinai išmokti :-) Ten buvo tokie 7 Sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila (Sutaikinimo sakramentas). Ligonių patepimas, Kunigystė, Santuoka.
Bažnyčios mokymas šį septynetą skirsto į tris grupes. Pirmoji (Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija), vadinami ĮKRIKŠČIONINIMO SAKRAMENTAI.
Iki III - IV a. Bažnyčioje buvo tik suaugusiųjų Krikštas, kurio metu naujakrikščiai priimdavo ir Sutvirtinimą ir Eucharistiją (Pirmąją Komuniją). Atsiradus Kūdikių Krikštui, sakramentų seka jų priėmimo prasme pakito. Krikštas kūdikystėje, Pirmoji Komunija kai mums apie 10 metų ir Pirmoji Išpažintis, nes Komunijos negalima su nuodėmėmis priimti, o paskui paauglystėje (nuo 14 metų) galima rengtis Sutvirtinimo sakramentui.
Matot, kai buvo suaugusių krikštas, tai jam būdavo ruošiamasi trejus metus, kad asmuo sąmoningai ir tikrai norėtų būti krikščioniu. Kai pakrikštijo jus kūdikystėje, tikiuosi Jūsų tėvai, kiek galėdami stengėsi, kad Jūs Dievą pažintumėte per Jų tikėjimo patirtį ir praktiką. Atlikote pirmąją išpažintį, priėmėte Komuniją, o kaip toliau? Nežinau, kaip yra Jūsų atveju, bet daugelio žmonių gyvenime Krikštas priimamas, kad paskui galėtų atlikti Išpažintį ir priimti Komuniją, pastaruosius sakramentus priima, nes reikia "dermavotis" (taip liaudyje vadinamas Sutvirtinimas), o "dermavojasi", nes gauna dar vieną vardą ir "ženytis" gali, na o "ženijamasi", nes čia tvirčiau, bet puse santuokų, sudarytų bažnyčiose, išyra.
Sakramentas neteikiamas ir nepriimamas dėl kito skaramento. Ne!!! Kiekvienas Sakrementas, pirmiausiai aišku pradedant Krikštu, tai yra troškimas būti Dievo nuosavybe ir gyventi Dievo vaiko gyvenimą. Dievas ir Jo garbė, susitikimas su Juo per sakramentinę malonę yra svarbiausias tikslas.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas Jaunimui "YOUCAT" 203 klausime atsako:
"Sutvirtinimas (kurio Jūs nesate priėmęs) yra sakramentas, kuris atbaigia Krikšto malonę ir per kurį gauname Šventosios Dvasios dovaną. Žmogus, savo noru apsisprendęs gyventi Dievo vaiko gyvenimą, prašantis rankų uždėjimu ir KRIZMOS (alyvmedžio aliejaus ir kvepalų mišinys) patepimu suteikti jam Dievo Dvasią, įgauna jėgų Dievo meilę ir galybę liudyti žodžiais ir veiksmais. Jis tampa visateisiu ir atsakingu Katalikų Bažnyčios nariu".
Jums jau 22-eji ir galite laisvai apsispręsti, ar norite būti atsakingu Bažnyčios nariu, ar norite nesigėdyti savo tikėjimo. Jei dar nesate tam pasiruošęs, geriau jo dar nepriimti. Aišku, norint priimti šį sakramentą reikės lankyti pasiruošimo kursus. Kodėl? Todėl, kad apsisprendime būtų aišku už ką apsisprendžiu ir kaip įsipareigoju gyventi po Sutvirtinimo. Pasiruošimas gali sustiprinti apsisprendimą, bet tikrai nebus tragedijos, jei pasiruošimas padės suprasti, kad Jūs dar nepasiruošęs tokiai atsakomybei.
Bet tas pats "YOUCAT" duoda gražų pavyzdį:
"Treneris, siųsdamas futbolininką į žaidimo aikštelę, uždeda jam ranką ant peties ir duoda paskutinius nurodymus. Taip galima suprasti ir Sutvirtinimą. Mes išeiname į gyvenimo aikštę. Šventoji Dvasia mums vadovauja, ir mes žinome, ką turime daryti. Ji pripildo mus paskatų, Jos nurodymai skamba mums ausyse. Jaučiame Jos nuolatinę pagalbą ir nenorime Jos nuvilti, todėl žaisime (gyvensime) pagal Jos taisykles. MUMS TEREIKIA TO NORĖTI IR JOS KLAUSYTI."
Jaunas Dievo Žmogau, teapšviečia Tave Šventosios Dvasios Šviesa. Ir apsispręsk, kad būtų garbė Dievui , o ne Tau. :-)
