Sveiki,
Esu truputi virš 30 metų. Pakrikštytas, priėmiau pirmą kumuniją ir ties tuo mano supratimas apie krikščionybę ir pasibaigė. Kai sutikau sau skirtą žmogų po studijų iš karto pasipiršau ir susituokėme. Kadangi žmona buvo labai tikinti naturalu, kad ji norėjo tuoktis bažnyčioje. Kai kunigas prašė pateikti informaciją apie krikšta ir sutvirtinimą tai dėl sutvirtinimo pamelavau, kad turiu ir jam užteko mano žodinio paliudijimo. Tai dariau be graužaties tuo laiku man rodėsi tai tik laiko gaišimas ir turėjau savą supratimą apie Bažnyčią, kuri man nebuvo aktuali. Dar padariau mirtiną nuodėmę kad santuokos sakramentą priėmiau be išbažinties. Ir visą tą laiką man tai gyventi netrukdė,paprasčiausiai nebuvo aktualu. Svarbiau buvo karjera, kurią sekesi derinti su didėjančia šeima. Dažnai žmoną lydžiu į bažnyčią, tačiau anksčiau eidavau tik dėl jos kaip statistas su maloniausia dalimi paduoti pinigeli vaikui, kad jis įdėtų kunigui į krepšelį. Bet pastaruosius metus apie tai labai susimastau, tikėtina visiems ateina laikas susimąstyti dėl gyvenimo kripties, kai gyvenimas subanguoja. Viskas kaip ir gerai, bet pradėjęs domėtis Bažnyčia ir eiti su ja gylyn į tikėjimą supratau, kaip toli esu nuo to kur norėčiau būti. Mano pradžia buvo pradžioje informacijos rinkimas ir gylinimasis į ją. Dabar tarsi antras etapas yra klaidų ištaisymas pirmiausiai atsiprašiau žmonos poto vaikų, o dabar norėčiau atsiprašyti Dievo bei Bažnyčios. Ar man būtina prieiti sutvirtinimą? Jei taip, nuo ko man pradėti? Nes dabar tik žinau, kiek daug nežinojau ir kaip iškreiptai viską supratau.
Dėkoju jums už atsakymą.
