Sveiki,
Problema, jog Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo sūnų, kad per jį būtų visa suvienyta.
Tad egzistuoja tik tas vienintelis visų sužadėtinis Kristus.
Jūsų supratimas apie meilę labai idealizuotas ir kaip madinga "pelenės" sindromo gali būti paveiktas.
Atsimenate turbūt pasaką apie pelenę belaukiančią išvaduotojo, to vienintelio.
Meilė ar santuoka nėra tikslas, o tik būdas būti pašventintam. Ta prasme sutuoktinis yra tas vienintelis su kuriuo gyvendams einu Dievop.
Katekizmas porina:
1617 Visas krikščioniškasis gyvenimas yra pažymėtas Kristaus ir Bažnyčios, tarytum jaunikio ir nuotakos, meile. Jau Krikštas – įžengimas į Dievo tautą – yra jungtuvių slėpinys: tam tikra prasme jis yra vestuvinis apiplovimas124 prieš vestuvių puotą, Eucharistiją. O krikščioniškoji santuoka tampa veiksmingu ženklu, Kristaus ir Bažnyčios Sandoros sakramentu. Pakrikštytųjų santuoka, ženklindama ir teikdama malonę, yra tikras Naujosios Sandoros sakramentas.125
Tad kalbama apie abiejų sutuoktinių pašventinimą santuokos sakramentų, tas įmanoma bendradarbiaujant Dievui ir abiems sutuoktiniams.
O danguje nei tuoksis, nei ves, tad davę skaistumo ar celibato pažadus, bei gyvenantys be santuokos tikrai nieko nepralaimi:)))