Sveika, Viktorija
Sakyčiau gerai kad kyla klausymų, nes tik per tai augame:))
Gal ir sunku suprasti, bet kalbant apie Dievą nevartojamas laikas, sakoma Dievas - amžinas. Tad nėra nei pradžios nei pabaigos. Tada ir klausymas iš kur atsirado? Beprasmis, nes amžinas buvimas negali atsirasti.
Katalikų Katekizmas apie tavo klausymą netiesiogiai sako:
30 „Tedžiūgauja Viešpaties ieškančiųjų širdis“ (Ps 105, 3). Nors žmogus gali Dievą pamiršti ar Jį atstumti, Dievas kiekvieną žmogų nuolat kviečia Jo ieškoti, kad žmogus gyventų ir surastų laimę. Tačiau tas ieškojimas reikalauja visų žmogaus proto pastangų, jo geros valios, „tiesios širdies“ bei liudijimo tų, kurie jį moko ieškoti Dievo.
34 Pasaulis ir žmogus liudija, kad juose pačiuose nėra nei jų buvimo pagrindo, nei galutinio tikslo, o jie patys yra kilę iš Būties, kuri egzistuoja iš savęs, be pradžios ir be pabaigos. Taip įvairiais keliais žmogus gali suvokti egzistavimą realybės, kuri yra visa ko pirmoji priežastis ir galutinis tikslas „ir kurią visi vadina Dievu“.11
35 Žmogaus galios leidžia jam pažinti asmeninio Dievo buvimą. Tačiau kad žmogus galėtų artimai su Juo bendrauti, Dievas panorėjo jam apsireikšti ir suteikti malonę šį apreiškimą priimti tikėjimu. Vis dėlto ir Dievo buvimo įrodymai gali nuteikti tikėti ir padėti suprasti, kad tikėjimas neprieštarauja žmogaus protui.