kur cia ta meile?

Paklausė asdf Vasario 10 Tema: Dievas
Ez 5   
1 „Tu, marusis, pasiimk aštrų kalaviją, naudok jį kaip kirpėjo skustuvą, pabrauk juo sau per galvą ir barzdą. Paskui paimk svarstykles ir padalyk plaukus. 2 Vieną trečdalį sudeginsi ugnimi mieste,[i1] kai pasibaigs apgulos dienos. Kitą trečdalį neši aplink miestą ir kaposi kalaviju. Likusį trečdalį mesi į vėją, – aš išsitrauksiu kalaviją jiems iš paskos. 3 Tada iš jų paimsi žiupsnelį ir pririši prie savo apdaro kraštų. 4 Ir iš šitų vėl šiek tiek paėmęs, – mesk į ugnį ir sudegink juos ugnimi. Nuo jų ugnis persimes į visus Izraelio namus“.

5 Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Tai yra Jeruzalė! Aš buvau davęs jai vietą tautų šerdyje su aplinkinėmis šalimis. 6 Bet ji kėlė maištą prieš mano įsakus ir nuostatus, tapdama nedoresnė negu tautos ir šalys aplink ją, – atmetė mano įsakus ir negyveno pagal mano nuostatus“. 7 Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi! Kadangi esate maištingesni negu tautos aplink jus, negyvenote pagal mano nuostatus ir nesilaikėte mano įsakų, net nesielgėte pagal įsakus tų tautų, kurios gyveno aplinkui!“ 8 Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Žiūrėk! Aš, aš pats, ateinu prieš tave![i2] Aš nuteisiu tave tautų akyse. 9 Dėl visų tavo bjaurių nusikaltimų padarysiu tau, ko dar niekad nesu daręs ir nieko panašaus niekad vėl nedarysiu. 10 Tikrai tavo tėvai[i3] valgys vaikus, o vaikai[i4] savo tėvus. Nuteisiu tave, išvėtysiu tavo likutį po visus vėjus. 11 Todėl, kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – prisiekiu: kadangi tu savo stabais ir bjauriais nusikaltimais suteršei manąją šventovę, todėl ir griebsiuosi skustuvo. Mano akis nepasigailės, ir aš neparodysiu užuojautos. 12 Vienas tavo trečdalis mirs maru ir žus nuo bado; kitas trečdalis kris aplink tave nuo kalavijo; o dar kitą trečdalį išvėtysiu po visus vėjus ir išsitrauksiu jiems savo kalaviją.

13 Taip nuslūgs mano pyktis, – liesiu ant jų savo įniršį, kol sušvelnėsiu. Jie žinos, kad aš, VIEŠPATS, kalbėjau uoliai, kai liejau jiems savo įniršį! 14 Be to, paversiu tave griuvėsiais, pajuokos reginiu aplinkinėms tautoms ir kiekvieno praeivio akims. 15 Būsi pajuoka ir pasityčiojimas, įspėjimas ir siaubo reginys aplinkinėms tautoms, kai teisiu tave pykčiu ir įniršiu, bausiu įniršio bausmėmis, – aš, VIEŠPATS, kalbėjau! – 16 kai paleisiu į tave savo mirtinas bado strėles, kurios jus sunaikins, – nes paleisiu jas, kad jus sunaikinčiau, – ir kai didinsiu jūsų badą, sulaužydamas jūsų duonos ramstį. 17 Siųsiu jums badą ir laukinius žvėris, – jie sunaikins tavo vaikus, – maras ir kraujo liejimas pereis per tave. Kalaviją atvesiu prieš tave, – aš, VIEŠPATS, kalbėjau!“

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas Kovo 1
Taip, tokia yra Dievo meilė, naikinti ir patraukti visa, kad trukdo Jam mylėti mus, o mums mylėti jį. Naikinti visa, prie ko esame prisirišę, ką laikome savo nuopelnais, pasiekimais, kai Dievui neteikiame jokios garbės ir dėkingumo, kad Jis Dievas, o aš kūrinys. Jį siutina, mūsų troškimas būti Dievu. Mūsų patikėjimas, kad būti žmogumi yra taip blogai. Jūsų paimtas tekstas yra iš Pranašų laikotarpio. Nepatingėkite paskaityti.

http://www.ortodoksas.lt/2018/01/biblijos-pranasai.html

Apie tą patį tik kitais žodžiais kalba Jėzus evangelijoje pagal Joną.

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus."
Užduoti Klausimą

Temos


...