Iš vienos pusės žiūrint, gyventi vienam žymiai paprasčiau ir patogiau. Visą laiką gali skirti savo tobulėjimui, neprivalai prie nieko derintis, neprivalai kentėti kažkieno kaprizų, neerzina ir pastoviai nesibraižo prie šono kitas žmogus kai nori tiesiog pabūti vienas ir t. t.
Bet žiūrint globaliu mastu - toks gyvenimo būdas (vis labiau plintantis šiais laikais - pagal statistiką, Lietuvoje beveik pusė žmonių gyvena vieni, pagal šį rodiklį 2 vietoje ES po Švedijos) veda prie gryniausio rūšies susinaikinimo ilgalaikėje perspektyvoje. Nesukursi šeimos, mirsi, po tavęs nieko nebus.
Taigi, kas svarbiau prieš Dievą - gyventi taip, kaip tau norisi, ar paaukoti savo asmeninius poreikius dėl globalios atsakomybės, vis tiek sukandus dantis sukurti šeimą?