Laba diena,
Išpažinties aš buvau senai, gal prieš 10 metų. Neidavau, nes ne kiekvieną sekmadienį dalyvaudavau Šventose mišiose ir nejaučiau dėl to didelio sąžinės graužimo. Dabar jau gal metai jaučiu didelę trauką į bažnyčią, stengiuosi nepraleisti Šv. mišių. Jaučiu norą išpažinti nuodėmes ir priimti komuniją, tačiau kuo daugiau gilinuosi, skaitau ir domiuosi, tuo labiau atrodo, kad neįmanoma laikytis visų bažnyčios įsakymų. Sakau bažnyčios, nes ne visada suprantu, ar tikrai ir Dievo tokie įsakymai. Pavyzdžiui, kaip galima laikyti, kad žmogui duota laisva valia valdyti savo gyvenimą, jei negali saugotis nėštumo. Aš turėčiau tik gimdyti ir gimdyti, o jau turiu vaikų ir daugiau nebenoriu. vaisingų dienų skaičiavimas yra visiškai netikslingas ir nepatikimas metodas. Didžioji dauguma žmonių naudoja apsaugos priemones, tačiau eina komunijos, tai kaip čia yra.
Pastebėjau, kad jūs arba neatsakinėjate į tokius keblius klausimus, arba atsakote - nenori, nedaryk. Bet aš labai prašyčiau patarti, kaip elgtis, kai laikytis tokio įsakymo neišeina, o trauka tikėjimui yra.
Daugiau dėl visų kitų nuodėmių gailiuosi ir stengiuosi jų nedaryti, na bet tas vienintelis dalykas kaip ir neleidžia man priimti komunijos, ar ne taip?