Ar nuodėme negeras darbas laikomas tik tuomet, kai žmogus jį atlieka sąmoningai, ar ir tuomet, kai jis būna tokioje būsenoje, dėl kurios nesugeba adekvačiai mąstyti, pvz., paveiktas psichinės ligos? Tarkime, depresija sergantis žmogus gali pakelti prieš save ranką, nors ir žino, kad tai yra nuodėmė, tai prieštarauja jo moralinėms nuostatoms, tačiau psichinė būklė neleidžia blaiviai įvertinti situacijos. Ar tokiu atveju sergantis žmogus nusikalsta prieš Dievo įstatymus? Koks likimas jo laukia po mirties?