Štai ką Katekizmas apie pasaulio pabaigą porina.
672 Prieš žengdamas į dangų, Kristus tvirtino, kad dar neatėjo valanda garbingai atkurti Izraelio tautos lauktą Mesijo karalystę,622 kuri, anot pranašų,623 turės visiems žmonėms užtikrinti galutinį teisingumo, meilės ir taikos viešpatavimą. Dabarties metas, kaip sako Viešpats, yra Dvasios ir liudytojų624 metas, bet drauge metas ir suspaudimų,625 ir išmėginimo blogiu,626 kuris nė Bažnyčios neaplenks627 ir duos pradžią paskučiausių laikų628 kovai. Tai laukimo ir budėjimo metas.629
Garbingas Kristaus atėjimas, Izraelio viltis
673 Po Kristaus įžengimo į dangų artinasi garbingasis Jo atėjimas,630 nors ir ne mūsų reikalas „žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia“ (Apd 1, 7).631 Tas eschatologinis atėjimas gali įvykti kiekvienu momentu,632 nors jis ir prieš jį būsiantis galutinis išmėginimas būtų „sulaikyti“633.
674 Garbingojo Mesijo atėjimas vis dar yra atidedamas iki tam tikro istorijos momento,634 kol Jį pripažins „visas Izraelis“635, kurio „dalis [...] lieka užkietėjusi“636 dėl „netikėjimo“ (Rom 11, 20) Jėzumi. Šv. Petras tai pasako Jeruzalės žydams po Sekminių: „Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir Jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų. Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė savo šventųjų pranašų lūpomis“ (Apd 3, 19–21). Ir Paulius sako kaip jis: „Nes jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?“ (Rom 11, 15). Izraelitų visumos637 įėjimas į mesijinį išganymą paskui pagonių visumą638 leis Dievo tautai pasiekti „Kristaus pilnatvę“ (Ef 4, 13), „kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15, 28).
675 Prieš Kristaus atėjimą Bažnyčia turės būti galutinai išmėginta, ir daugelio tikinčiųjų tikėjimas tada susvyruos.639 Persekiojimai, kurie lydi jos žemišką kelionę,640 atskleis „nedorybės paslaptį“, prisidengusią religine apgaule ir siūlančią žmonėms tariamą jų problemų sprendimą atkritimo nuo tiesos kaina. Pati didžiausia yra Antikristo religinė apgaulė, tai yra pseudomesianizmas, kai žmogus garbina save, užuot garbinęs Dievą ir įsikūnijusį Jo Mesiją.641
676 Ta antikristinė apgaulė išryškėja pasauly kaskart, kai tik bandoma istorijoje įgyvendinti mesijinę viltį, kuri iš tiesų išsipildys tik pasibaigus istorijai, eschatologiniu teismu; Bažnyčia atmetė net nuosaikią būsimos karalystės klastotę, vadinamą milenarizmu,642 o ypač politinės plotmės, sekuliarizuotą, „iš esmės iškrypusį“643 mesianizmą.
677 Bažnyčia Karalystės garbėn įžengs tik per tas paskutiniąsias Velykas, sekdama paskui mirusį ir prisikėlusį Viešpatį.644 Tad karalystė ateis ne kaip istorinis Bažnyčios triumfas645 nuolat jai progresuojant, bet kaip Dievo pergalė kovoje su paskutiniu blogio siautėjimu;646 tada iš dangaus nužengs Kristaus Sužadėtinė.647 Po galutinio, kosminio šio praeinančio pasaulio sukrėtimo648 įvyks paskutinis teismas;649 tai bus Dievo triumfas prieš blogio maištą.
