Ar čia nuodėmė?

Paklausė Anonimas Rugsėjo 24 Tema: Nuodėmė
Garbė Jėzui Kristui.
Turiu klausimą, kuris man nelabai duoda ramybės. Būdavo dienų, kada pagalvodavau apie savo močiutės mirtį, nors mano močiutė yra sveika ir gyva. Kai galvodavau apie tai, įsivaizduodavau jos laidotuves, kaip aš verkiu iš liūdesio, kaip kiti žmonės mane guodžia ir t.t. Keista, bet tas susigalvotas liūdesys man visai patiko ir aš kartais apie tai pagalvodavau. Kartą susimąsčiau, kad gal nedera taip įsivaizduoti, nes tikrai nenori, kad žmogus mirtų ar panašiai, bet įdomu jausti tą emociją, gal netgi ateidavo minčių, kaip bus, jei, neduok Dieve, žmogus mirtų. Nežinau, dabar pagalvojus tai yra be galo keista, bet visgi taip buvo.
Aš noriu paklausti, ar taip galvoti yra nuodėmė, kad tarsi norėjau savo močiutės mirties, nes taip apie ją galvojau, nors dabar net nupurto nuo tokios minties.
Kai paskutinį kartą ėjau išpažinties, prisiminiau šį dalyką ir iškilo dvejonės, ar čia nuodėmė, ar visgi tik mano smulkmeniškumas. Dėl visa ko kunigui pasakiau, kad norėjau kitų mirties, bet konkrečiai neįvardijau, kieno, nors gal tą akimirką ir buvo kilusi mintis pasakyti, kad būtent močiutės, bet po to ėmiau vardyti kitas nuodėmes ir vėliau šį momentą užmiršau.
Taigi nežinau, ar ši išpažintis gera ir ar čia buvo nuodėmė, ar ne.
Iš anksto dėkoju už sugaištą laiką ir atsakymą.
Užduoti Klausimą

Temos


...