Question

GJK.
Jau Kurį laiką ieškojau savo gyvenimo kelio, mėčiausi Lietuvoje, po to sugalvojau kaupti patirtį užsienyje. Bet svetima šalis mane nuvedė į baisius klystkelius, pradėjau vartoti narkotikus (ačiū Dievui, dabar tai jau praeitis) ir vartojant juos paskutinį kartą toks jausmas, jog pakliuvau į pragarą, nežinojau kur dėtis, viskas tapo labai tamsu ir tada staiga atsirado šviesa, kuri atrodo mane vedė iš ten. Visko pabaigoje atėjo mintis, jog turiu perskaityti tam tikras biblijos eilutes ir jos mane kvietė tapti kunigu,  o to pasekoje ir kiti ženklai buvo kurių stengiausi nepatyti, bet buvo akivaizdu. Po to gan ilgai tikėjau, kad tai mano kelias (o dar ir mama pasakė, jog močiutė vaikystėje sakydavo, kad ''šitas bus kunigėlis'' ), bet dabar viską pasvėręs, neesu tikras ar noriu šito žingsnio, jaučiu, kad tai ne man, jog noriu turėti žmoną ir vaikų, juo labiau tai būtų labai neaiškus motyvas, kodėl aš tai darau. Nors ir galybę ženklų mačiau, ir su kunigais kalbėjau, bet mano širdis priešinasi tam iš paskutiniųjų, nors ženklai ir sako ką kitą. Prašau Jūsų  patarimo, gal taip pagaliau išsiaiškinsiu susidėsčiusią situaciją. P.S  Į bažnyčią vaikščiodavau kiekvieną sekmadienį su tėvais, bet tikrą, nuoširdų tikėjimą atradau tik prieš metus

Answer 1

Labiausiai panašu į atvejį, kai traumą išsigydęs pacientas pasijaučia profesionaliu chirurgu. Pirmiausia pabandykite nuoširdžiai pagyventi pagal tikėjimą bent keletą metų, ir jei dar norėsite tapti kunigu, bus įvertinta, ar esate tinkamas išbandymui seminarijoje, o ten ir pats save ir kiti Jus pažins bei padės apsispręsti.