Question

Santuokoje esame beveik 12 metų, turime 10 metų vaiką. Prieš 5 mėn. nusprendėme skirtis taikiai bendru sutarimu. Advokato dokumentai jau parengti, liko pasinaudoti tik mediatoriaus paslaugomis. Bendrakeleivystės nebuvo nuo santuokos pradžios, kaip ir nebuvo atvirumo, pasitikėjimo, supratimo, paramos ir pagalbos. Naudojomės ir šeimos santykių psichologų paslaugomis, bet rezultatų nebuvo. Skaudžiausia, kad vaikas viską mato ir perima patirtį, jaučia ir pasako, kad tėčiui šeima nerūpi. Mane labiausiai kankina tai, kad priėmėme santuokos sakramentą, davėme priesaiką vienas kitam, o dabar sukame skirtingais keliais. Kristus dėl mūsų dar ne tiek kentėjo, parodydamas aukščiausią meilės, atsidavimo savo artimui kainą. Ar tai ne nuodėmė, ką mes darome?

Answer 1

Nuodėmės nėra. Jeigu jūsų ar vyro gyvenime atsirastų kitas asmuo ir pradėtumėte gyventi su tuo asmeniu, jūs kaip žmona, o sutuoktinis kaip vyras, tuomet darytumėte nuodėmę prieš Santuokos sakramento priesaiką.

Kad santuoka yra negaliojanti, skelbia tik bažnytinis teismas, po nuodugnaus aplinkybių ištyrimo. Norint eiti šio proceso keliu, reikia kreiptis į savo vyskupijos, kurios teritorijoje sudarėte santuoką, bažnytinį teismą.