Biblijoje Pradžios 20 istorijoje apie Abraomą ir Abimelechą skaitome, kad Abraomas pamelavo, esą jo žmona jam išties ne žmona, o sesuo, ir Abelechas, nieko nenujausdamas, ja susižavėjo ir norėjo užmegzti santykius. Viešpats už tai nubaudė jį - susargdino, ir jo namų moterys tapo nevaisingos. Kodėl dėl Abraomo ir Sarai melo nukentėjo nieko nežinantys žmonės, o patas Abraomas patyrė Dievo malonę - gavo iš Abimelecho dovanų, o Dievas, Abraomui meldžiantis, dar ir padarė stebuklą - gydė nevaisingąsias moteris ir patį Abimelechą? Ar ši istorija turi kokią paslėptą prasmę, ar moko, kad kartais meluojant galima išsisukti, kaip tau pačiam naudingiau, nors dėl to ir nukentėtų nekaltieji?